„Buvo įvairiausių kalbų, žinau, kad jų buvo, bet ne tiesiogiai su manimi. Kokios pareigos buvo siūlomos, aš dabar tikrai neatsakysiu, nes neatsimenu. Žinokit, atsimenu, kad kažkas buvo užsiminęs, kad A.Sacharukas galėtų ten su klaustuku būti. Mintis buvo, jis buvo įvardintas, bet kokios ten pareigos ir kas konkrečiai su juo kalbėjo, aš neatsimenu. Bijau sumeluoti. Tai buvo ne mano lygio klausimas“, – paklaustas, kokį postą Darbo partija buvo pažadėjusi buvusiam parlamentarui A.Sacharukui, 15min.lt sakė V.Gapšys.
Pasak Darbo partijos pirmininko, tikriausiai A.Sacharukui buvo siūlomos „ne pagrindinės“ pareigos, nes svarbiausi postai dalijami tik su jo žinia.
„Tikrai neužfiksavau taip įdėmiai. Aš pažįstu jį kaip buvusį parlamentarą, bet kaip toliau vystėsi scenarijus, ar tikrai jam buvo pasiūlyta, nežinau. Aš manau, kad tai buvo ne politinio pasitikėjimo pareigos, o buvo siūlymas pretenduoti konkurse greičiausiai“, – bandė atsiminti V.Gapšys.
Postas – ikiteisminio tyrimo dalis?
Pats A.Sacharukas taip pat neatskleidžia, dėl kokių pareigų derėjosi su Darbo partija. Jis tvirtina, kad tai atskleisti jam uždraudė prokurorai.
„Vakar davė pasirašyti, kad negaliu apie tai kalbėti. Čia ikiteisminio tyrimo medžiaga. Aš apie tai kalbu parodymuose, tai negaliu kalbėti viešai. Aš išsamiai viską pasakoju parodymuose, nes nemanau, kad čia sutapimai, jog įtarimai pareikšti kitą dieną po vestuvių, po to, kai man buvo pasiūlytas postas“, – aiškino A.Sacharukas.
Pasak Darbo partijos pirmininko, tikriausiai A.Sacharukui buvo siūlomos „ne pagrindinės“ pareigos, nes svarbiausi postai dalijami tik su jo žinia.
Buvęs Seimo narys spėlioja, kad įtarimai dėl dokumentų klastojimo jam specialiai pareikšti dėl to, kad jis negalėtų užimti siūlomo posto.
„Ne, dabar jau kalbų nėra. Kaip aš galiu tą postą užimti, jei sulaukiau įtarimų? Čia nesąmonė. Manau, kad galėjo anksčiau tuos įtarimus pareikšti ir sudėti taškus, nes jau metai po kadencijos pabaigos praėjo ir dėl to taip keistai atrodo, kad viskas sutapo“, – svarstė buvęs Seimo narys.
Jis tvirtino pareigūnams padėsiąs kuo galėsiąs, kad tik byla būtų išnarpliota kuo greičiau.
Sena istorija
Šiuo metu A.Sacharukas dirba Vilniaus miesto III advokatų kontoroje advokatu. Ar pareikšti įtarimai netrukdys advokatauti, A.Sacharukas dar nežino.
„Nemanau, kad trukdys, Šiandien turiu pranešti Advokatų tarybai, nueisiu į posėdį, paaiškinsiu, bet čia juk ne nauja istorija, beveik ketveri metai praėjo, visi viską žino, visi supranta, kaip čia viskas vyksta. Jei nauja kažką padaryčiau, gal trukdytų, bet dabar, nemanau, kad trukdys“, – kalbėjo A.Sacharukas.
Įtarimai dėl dokumentų klastojimo A.Sacharukui pareikšti dėl istorijos, kai jis Seime naudodamasis svetimu Seimo nario pažymėjimu balsavo už savo partijos kolegą Liną Karalių, kuris tuo metu buvo išvykęs į Tailandą.
Už šį nusižengimą A.Sacharukui ir L.Karaliui Seime buvo surengta apkalta. Po balsavimo L.Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A.Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
Generalinė prokuratūra: tyrimas nevėluoja
Ikiteisminį tyrimą dėl A.Sacharuko veiksmų pradėjusi Generalinė prokuratūra teigia, kad anksčiau įtarimų jam pareikšti negalėjo dėl to, kad Seimas buvo atsisakęs panaikiti jo teisinę neliečiamybę.
„Generalinėje prokuratūroje 2010 gegužės 14 d. buvo gautas Seimo Specialiosios tyrimo komisijos raštas ir tyrimo medžiaga dėl Seimo nario Aleksandro Sacharuko galimai padarytų nusikalstamų veikų. Laikinai generalinio prokuroro pareigas ėjęs R.Petrauskas gegužės 25 d. kreipėsi į Seimą, prašydamas duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį A.Sacharuką, tačiau toks leidimas nebuvo gautas. Dėl to, prokurorai negalėdami toliau atlikti proceso veiksmų priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, – rašoma prokuratūros atsakyme 15min.lt.
Tyrimas buvo atnaujintas pernai lapkritį, kai A.Sacharukas po rinkimų neteko Seimo nario mandato.
Prokurorai, A.Sacharuko veiksmuose įžvelgę piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu požymius, pernai lapkričio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo panaikino ankstesnįjį prokurorų sprendimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas Generalinėje prokuratūroje, toliau pavestas kontroliuoti Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorams, o jo metu buvo gauta papildoma informacija iš Seimo, surinkti papildomi duomenys, apklausti asmenys. Taip pat padaryta teisės aktų, už kuriuos, kaip įtariama buvo neteisėtai balsuojama, priėmimo procedūros analizė. Atlikti kiti būtini Baudžiamojo proceso kodekso veiksmai tam, kad būtų išsamiai ir visapusiškai nustatytos aplinkybės ir surašytas tikslus bei išsamus pranešimas apie įtarimą.
„Pažymėtina, kad tyrimo veiksmai, jų atlikimo laikas, niekaip nėra susiję su jokia kita šiuo metu įtariamojo asmens veikla, be to, jo atžvilgiu nėra ir nebuvo taikomos jokios procesinės prievartos priemonės“, – teigia prokuratūra.
