Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) šeštadienį pranešė, kad penktadienį iš viso šalyje nustatyti 205 nauji susirgimai koronaviruso infekcija – didžiausias nuo pandemijos pradžios registruotas paros atvejų skaičius.
„Daug ginčų, ar tie 205 atvejai per dieną Lietuvoje yra riba. Aišku, kad tai jokia riba. Realybėje tai dar labai nedideli tie mūsų skaičiai palyginus su Izraeliu, Argentina, Čekijos Respublika ir Ispanija. Bet žiemai artėjant infekcijos plitimas intensyvėja“, – feisbuke situaciją nagrinėja V.Kasiulevičius.
Jis teigia, kad didžiausias naujų COVID-19 atvejų Europos Sąjungoje (ES) šuolis yra Čekijoje: „Šalyje daugiau kaip 10 mln. gyventojų ir jau registruota 111 tūkstančių COVID-19 susirgimų. Čekijoje per pastarąjį mėnesį dėl COVID-19 hospitalizuotų pacientų skaičius išaugo nuo 200 iki 1 300, o intensyvios terapijos skyriuose šiuo metu gydoma jau 412 COVID-19 sergančių.“
„Tris su puse karto mažesnei negu Čekija Lietuvai 100 pacientų intensyvios terapijos skyriuose būtų tikrai nemažas iššūkis. Todėl nepaisant daugelio Lietuvos žmonių įsitikinimo, kad COVID-19 nėra pavojingesnis negu gripas (realybėje už gripą COVID-19 infekcija pavojingesnė keletą kartų), viskas priklauso nuo susirgusių skaičiaus. Kai situaciją valdai, gali į tas kalbas nekreipti dėmesio – keliais pacientais intensyvioje terapijoje daugiau ar mažiau, bet kai kontrolė išslysta iš rankų, o per dieną keli šimtai naujų susirgimų, viskas pasikeičia iš esmės“, – įspėja profesorius.
Jis rašo, kad nepaisant to, kad Lietuva atlieka daug testų, svarbu, teigiamų PGR testų dalis tarp visų ištirtų.
„Lietuva daug testuoja, Ispanija daugiau, o Izraelis dar daugiau, daugiau negu visi kiti, bet mums svarbiausias rodiklis, kokia teigiamų PGR testų dalis tarp visų ištirtų (Ispanijoje – 9 proc., Izraelyje – 5 proc., Lietuvoje – 2 proc., Vokietijoje – 1,3 proc.).
Dar gegužės mėnesį PSO rekomendavo šalims nutraukti karantiną tik tuomet, kai teigiami PGR testai per 14 dienų sudarys ne daugiau kaip 5 procentus nuo visų tyrimų. Reikia prisiminti, kad tuomet testavimo apimtys pasaulyje buvo reikšmingai mažesnės. Vėliau, jau vasarą, daug šalių laikėsi principo, kad idealu, kai teigiami PGR testai neviršija 1 procento nuo visų atliktų tyrimų.
Nors tai ir susitarimo dalykas, bet blogai, kai teigiamų PGR testų dalis tokia didelė kaip Argentinoje (net 60 procentų!) ir dar blogai, kai ta dalis greitai auga, nes tai rodo intensyvų infekcijos plitimą ir poreikį didinti testavimo apimtis“, – sako V.Kasiulevičius.
Jis akcentuoja, kad Lietuvoje teigiamų PGR testų dalis nuo visų atliktų yra vos 2 procentai, tačiau prieš gerą mėnesį teigiamų testų dalis sudarė tik 0,8 procento.
„Tuo tarpu geriausiai su COVID-19 besitvarkančioje Vokietijoje teigiamų PGR testų dalis per mėnesį nuo 0,8 proc. ūgtelėjo iki 1,3 proc. Vokietijoje teigiamų testų dalis per mėnesį išaugo 1,6 karto, Lietuvoje – 2,8 karto. Tai logiška, nes infekcija pastarąjį mėnesį Lietuvoje plinta irgi greičiau negu Vokietijoje. Labai svarbu siekti, kad teigiamų PGR testų dalies didėjimas būtų lėtesnis negu naujų COVID-19 atvejų augimo greitis šalyje. Valdžia turi nepamiršti, kad testavimo apimčių didinimas reaguojant į augantį infekcijos atvejų skaičių leidžia geriau kontroliuoti ligos plitimą“, – įspėja medicinos profesorius.
Iš viso Lietuvoje nustatyti 5 963 infekcijos atvejai, pasveiko 2 751 žmogus, 103 mirė.
