„Kaip atrodo Vyriausybės medikų ekspertų darbo grupė ,,iš vidaus" ir ką ji veikia? Tai savotiškas ,,hyde parkas", diskusijų vieta, kur Vyriausybės, SAM ir medikų atstovai iš skirtingų gydymo įstaigų ir universitetų teikia įvairiausius siūlymus COVID-19 tema. Tai nėra kaip nors apmokama veikla ir tie grupėje priimami sprendimai nėra kaip nors privalomi Sveikatos apsaugos ministerijai ar juo labiau operacijų vadovui. Šiuo požiūriu yra daug svarbesnis yra COVID-19 komitetas prie Vyriausybės, kuris priima sprendimus, mums ten tikrai negręsia pakliūti ir tai labai gerai.
Premjero patarėjas docentas Jonas Kairys ramiai, neskubėdamas veda tuos mūsų „ekspertų“ susitikimus leisdamas pasisakyti visiems norintiems. Nuolat užduoda namų darbų ir vis klausia, ką dar norėtume pasiūlyti ir patys padaryti. Prie darbo grupės reguliariai prisijungia Premjero patarėjų korpusas, kurie paprastai nieko nekomentuoja, tik mūsų kalbų klausosi. Vyriausybės sprendimas kažkaip nukreipti visų medikų viešas kalbas „pozityvios energijos link“ ir leisti kalbėti jiems „valdžiai į ausį“ tiek naudos visuomenei, tik viešųjų ryšių prasme turbūt logiškas. Taip kažką darome kartu. Arba bent taip atrodo.
Dr. Tumas Beinortas, mokslus baigęs ir dirbantis Kembridžo ir Oksfordo universitetuose, kartu su visa įrodymais pagrįstos medicinos draugija, nuolat mus „stato ant“ įrodymais pagrįstos medicinos bėgių ir daugelis jo pasiūlymų palaikomi ir diegiami. Įvairios idėjos taip pat gimsta abiejų medicinos universitetų bendruomenėse ir nuolat pristatomos šioje darbo grupėje.
Planinių sveikatos priežiūros paslaugų atnaujinimo temos ėmėsi vilniečiai, kadangi vieną didžiausių Lietuvoje ligoninių mobilizavus išimtinai COVID-19 mes labai aiškiai girdime tiek pacientų, tiek kolegų susirūpinimą, kad planinių paslaugų sustabdymas gali padaryti didesnę žalą pacientų sveikatai ir gyvybei negu COVID-19.
Kaip teisingai pastebėjo vienas iš darbo grupės ekspertų profesorius Pranas Šerpytis, šiandien neatlikti planiniai vainikinių arterijų plėtimai ir stentavimai labai greitai sukels miokardo infarktų banga šalyje
Praėjusią savaitę kartu su Valdu Pečeliūnu ir Laimonu Griškevičiumi pristačiau grįžimo į planinę pagalbą gaires, SAM prašymu sukūrėme anketą, kurią tuojau SAM pakrikštijo Kasiulevičiaus anketa (kad kritikos objektas būtų aiškus, jeigu kas ne taip) ir išsiuntinėjo visoms medikų organizacijoms. Anketoje paprašėme medikų profesines organizacijas nurodyti, kokia apimtimi jų specialybės gali pradėti funkcionuoti įvairiose susirgimų grupėse. Plaukiantys duomenys reikalauja tam tikrų pajėgų ir sprendimų. Tokių sprendimų dviese su Valdu Pečeliūnu, kaip mums buvo siūloma, tikrai negalėtume įveikti. Sutarėme, kad Sveikatos apsaugos ministerija, kaip jai ir dera, imsis lyderystės pirmiausia kviečiant diskusijai specialistus didžiausią išvengiamo mirtingumo naštą sudarančiose srityse.
Visi sutarėme šią savaitę pradėti nuo kardiologijos paslaugų. Kaip teisingai pastebėjo vienas iš darbo grupės ekspertų profesorius Pranas Šerpytis, šiandien neatlikti planiniai vainikinių arterijų plėtimai ir stentavimai labai greitai sukels miokardo infarktų banga šalyje. Kaip bepykdyčiau Lietuvos moteris ir vyrus, bet planinių sveikatos apsaugos sistemos paslaugų atkūrimas tikrai yra ne mažiau svarbus negu kirpyklų ir grožio salonų. Mano nuomone, svarbesnis. Kaip tai padaryti saugiai visiems, kai virusas dar niekur nedingo? Medikų testavimas, apsaugos priemonės ir nuotolinių konsultacijų plėtra.
-
Kaukės ir respiratoriai: kokie skirtumai ir ką svarbu žinoti apie virusus ir bakterijas?
-
KTU ekspertė J.Domskienė: ką būtina žinoti renkantis kaukę ir kas suteikia aukščiausią apsaugą
-
Projektas „Priešakinėse linijose“: medicinos darbuotojų nematomo karo užkulisiai
-
Medikų atstovė: kai kurias paslaugas pacientams sugrąžinti yra būtina
Darbo grupėje LSMU profesorius Kęstutis Stašaitis pasiūlė kuo skubiau įdiegti „gydytojas – gydytojas“ konsultacijas, kad šeimos gydytojai prieš siųsdami pacientus specialistui pilnai išnaudotų nuotolinės konsultacijos su specialistu galimybę, o neišsprendus problemos, nukreiptų specializuotai pagalbai. Darbo grupei atsiųstoje ministro profesoriaus Aurelijaus Verygos prezentacijoje toks modelis ir pateikiamas. Man atrodo, kad aiškesnė šeimos gydytojų bendruomenės ir pacientų nuomonė būtų labai svarbi. Aš galvoju, gal klystu, bet šeimos gydytojai Lietuvoje siunčia specialistui pacientus ne tik dėl neaiškios diagnozės, bet ir dėl įvairių tyrimų, kurių patys negali niekaip atlikti. Pvz. esant akivaizdžiai nugaros skausmų problemai šeimos gydytojas negali siųsti atlikti juosmens kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą, tai tik neurologo kompetencija. Nelabai padiskutuosi. Brangus tyrimas, reikia taupyti lėšas, bet ar sutaupome lieka neaišku“, – rašo V.Kasiulevičius.
