Profesorius pateikia dvi svarbias su koronavirusu susijusias naujienas ir savo pamąstymus.
„Pirmoji. COVID-19 sulaikymo priemonės Pietų pusrutulyje 2020 metų žiemą (balandžio–rugpjūčio mėnesiais) reikšmingai paveikė... sergamumą gripu. Pasiektas istorinis susirgimų gripu minimumas, o duomenys iš Čilės, Pietų Afrikos ir Australijos laboratorijų rodo, kad teigiamų gripo mėginių dalis nuo visų iš nosiaryklės paimtų mėginių šiais metais sumažėjo net iki 20 kartų.
Antroji. Nepaisant naujų COVID-19 susirgimų šuolio Europos šalyse hospitalizacijų skaičius smarkiai neišaugo, kaip tai įvyko kovo mėnesį. Negana to, preliminarūs britų ir vokiečių duomenys rodo, kad vasarą, netgi nepaisant nuo liepos mėnesio augančių naujų susirgimų skaičiaus, sumažėjo COVID-19 sąlygotas mirštamumas. Kas įdomu, didžiausias atvejų ir mirčių skaičiaus santykio (ang. case fatality rate, CFR) kritimas fiksuojamas 60–79 metų amžiaus grupėje nuo 9 iki 2 procentų. Mokslininkai įspėja, kad tik rudens ir žiemos sezonas patikimai atsakys, ar pandemija švelnėja“, – rašo profesorius.
Anot jo, infekcijos sąlygotas mirštamumas priklauso nuo to, kokias pacientų grupes pažeidžia infekcija.
„Pamąstymas. Hospitalizacijų skaičius yra ankstyviausias COVID-19 infekcijos sunkumo rodiklis, kuris jau antrą eksponentinio naujų atvejų kilimo savaitę signalizuoja apie pandemijos sunkumą. Vėlesnis ir kiek patikimesnis rodiklis yra intensyvios terapijos skyriuose gydomų pacientų skaičius, o naujų mirčių skaičius, tenkantis tam tikram gyventojų skaičiui, yra vėliausias ir patikimiausias infekcijos sunkumo požymis.
Todėl bent jau preliminariai įvertinti infekcijos sunkumą nuo eksponentinio augimo pradžios prireikia net poros mėnesių. Reikia nepamiršti, kad infekcijos sąlygotas mirštamumas priklauso nuo to, kokias pacientų grupes pažeidžia infekcija. Jeigu infekcija ima labiau plisti tarp jaunų žmonių populiacijos, jos sąlygotas bendras mirštamumas irgi sumažėja. Žiemos sezono metu infekcijos plitimas tampa intensyvesnis, todėl tikslius atsakymus apie pandemiją galime gauti tik viruso bangai nurimus.
Norint bent iš dalies gauti reikalingus atsakymus pažvelkime į Argentiną. Argentinos gyventojų skaičius šiuo metu viršija 45 milijonus, o gyventojų tankis yra 16 kvadratiniame km. BVP daugiau kaip 2/3 mažesnis negu Lietuvos, o 5 stacionaro lovos tenka 1000 gyventojų. Argentinoje vyresnių negu 65 metų amžiaus populiacija sudaro tik 11 proc. (Lietuvoje –19 proc). Šioje šalyje dabar pirmos pavasario savaitės.
Šalis išgyvena milžinišką COVID-19 atvejų šuolį, šia liga persirgo ar serga daugiau kaip 600 tūkstančių šalies gyventojų. Argentinos intensyvios terapijos skyrių užimtumas COVID-19 pacientais siekia 60 procentų, sostinėje net 70 procentų. Šiomis dienomis intensyviojoje terapijoje gydomi daugiau kaip 3 200 COVID-19 pacientų. Perskaičiavus, milijonui gyventojų vien COVID-19 reikia 70 intensyvios terapijos lovų. Ar Argentinoje viruso banga jau pasiekė piką, sunku spręsti (intensyvaus atvejų šuolio pradžia sutapo su žiemos pradžia Pietų pusrutulyje, t.y. birželio pirmosiomis dienomis). Naujų atvejų ir pacientų gydymų reanimacijoje dar vis iš lėto daugėja, nors tam tikrų stabilizacijos požymių irgi galima pastebėti. Ir visgi case fatality rate nuo kažkada buvusių 5 procentų šiuo metu stabilizavosi ties 2 procentais.
Daug ko dar nežinome, bet jeigu britų ir vokiečių spėjimai pasitvirtins ir pandemija švelnės, netgi nesulaukus vakcinos, bus galima teigti, kad Baltijos šalys, kovo mėnesį pasirinkusios griežtų ribojimų Vokietijos kelio kryptį, buvo teisios. Bet neperšokęs griovio niekada nesakyk...“ – feisbuke rašo profesorius.
