Iš kur didžiausia viruso patekimo į Lietuvą grėsmė? Kaip rašo V.Kasiulevičius, Lietuvai pavojingiausios protrūkio zonos šalys: Kinija, Italija, Iranas, Pietų Korėja, Japonija, Honkongas ir Singapūras.
„Didžiausia infekcijos patekimo rizika Lietuvai šiuo metu kyla iš šiaurės Italijos teritorijų dėl intensyvaus keleivių srauto ir santykinai didesnio COVID-19 atvejų skaičiaus. Šiuo metu Italijoje paimta apie 20 tūkstančių mėginių SARS–CoV-2 identifikuoti. Iš 1 049 Italijoje gydomų pacientų, 401 (38 proc.) yra hospitalizuoti į ligonines ir 105 (10 proc.) gydomi intensyvios terpapijos skyriuose, 50 pilnai pasveiko, o 29 mirė“, – sako specialistas.
Pasak V.Kasiulevičiaus, COVID-19 mirtingumas Europoje yra 2,3-2,6 procento – šimtui susirgusių tenka 2 arba 3 mirtys. Toks pats mirčių skaičius tenka 2000 ar 3000 susirgusių gripu.
„Europoje šiuo metu registruota apie 1200 COVID-19 infekcijos atvejų, o gripo infekcija kasmet apima iki 20 proc. Europos populiacijos. Kasmet nuo gripo Europoje miršta daugiau kaip 70 tūkst. žmonių (Lietuvoje paprastai iki 20), todėl šiandienos didžiausia grėsmė yra gripas, nebent SARS-CoV-2 sukeltų susirgimų skaičius Europos šalyse padidėtų 1000 kartų. Tokiu atveju gripo keliama grėsmė visuomenėms taptų mažesne negu COVID-19. Lietuvai tai būtų 1000 atvejų t.y. tiek, kiek šiuo metu yra registruota Italijoje. Bet jeigu kalbėsime ne tik apie mirčių ar susirgimų skaičius, o apie poveikį viešojo sektoriaus veiklai, tai net 10 kartų mažesnis COVID-19 susirgimų skaičius sukelia nepalyginamą su gripu spaudimą, ypač sveikatos apsaugos sistemai“, – svarsto V.Kasiulevičius.
Jis sako, kad neturėtume pamiršti, kad ne mažiau kaip 10 procentų pacientų, susirgusių COVID-19, gydomi intensyvios terapijos skyriuose ir tai 10 kartų daugiau negu gripo atvejais. Ilgas inkubacinis periodas, ilga ligos trukmė ir sveikimo laikotarpis palyginus su gripu kelia nemažų iššūkių.
Ko reikia, kad virusas neišplistų?
„Kad COVID-19 neišplistų tiek mūsų šalis, tiek kitos atsakingos Europos šalys imasi griežtų prevencijos priemonių. Atšaukiami dideli renginiai, rekomenduojama nevykti į endemines zonas, vykdoma patikra oro uostuose, mobilizuojami sveikatos priežiūros sistemos resursai, visuomenė informuojama apie asmens higienos priemonių laikymosi svarbą“, – aiškina V.Kasiulevičius.
Anot jo, infekcijos poveikis apima tiek ūkio subjektų veiklą, tiek viešąjį sektorių, tiek asmeninį žmonių gyvenimą. Sveikatos apsaugos sistema dalį savo pajėgumų, kurie galėtų būti panaudojami planinių susirgimų gydymui, perkelia į pasirengimą infekcijos protrūkiui (rezervuojamos intensyvios terapijos skyrių lovos, perkamos apsaugos priemonės, atidedamos planinės operacijos).
„Nerimas ir nežinomybė dėl ateities ir eilinius žmones verčia perdėtai rūpintis būtiniausių produktų atsargomis, keisti suplanuotų atostogų maršrutus, atsisakyti dalyvavimo dideliuose renginiuose. Daugelio mūsų veiksmus nulemia nežinomybė“, – teigia profesorius.
Jis tikina, kad labai daug žinome apie viruso kliniką (prasidėjęs peršalimo ar gripo simptomais susirgimas reikšmingai daliai žmonių pavirsta į virusinį plaučių uždegimą), pacientų rizikos grupes (labiausiai pažeidžiami šiai infekcijai yra lėtinėmis ligomis sergantys ir vyresni žmonės), taikomos medicinos pagalbos poreikį ir apimtis.
Kitų šalių patirtis rodo, kad griežtos infekcijos sulaikymo priemonės ir atsakingas piliečių elgesys neleidžia paralyžiuoti šalies ekonomikos ir viešojo sektoriaus tarnybų veiklos. Kuo mažiau susirgimų, tuo daugiau galimybių padėti ne tik šia infekcija sergantiems.
„Tikėtina, kad SARS-CoV-2, kaip ir kitų koronavirusų, sukeltas infekcijos protrūkis baigsis iki gegužės mėnesio. Didelė tikimybė, kad ši infekcija taps sezoniniu susirgimu, sugrįžtančiu lapkričio mėnesio pradžioje ir vėl pranykstančiu balandžio pabaigoje. Tikėtina, kad didesnis už gripą COVID-19 mirtingumas kartu su sezoniniu gripu bus ilgalaikis sveikatos apsaugos sistemos galvos skausmas, reikalaujantis nuolat ieškoti naujų diagnostikos, gydymo ir prevencijos galimybių. Labai norisi tikėti, kad kuris nors iš šiuo metu tiriamų vaistų (pvz., remdesiviras) taps prieinamas ir mūsų pacientams jau lapkričio mėnesį, o saugi ir efektyvi vakcina jau 2021 metų vasarą“, – prognozuoja V.Kasiulevičius.
Ar vienas Lietuvoje registruotas susirgimas gali tapti vieninteliu?
„Labai maža tikimybė, bet realiai situaciją Lietuvoje galėsime vertinti praėjus 2 savaitėms po pirmojo COVID-19 ligos atvejo registracijos Šiauliuose“, teigia specialistas.
