Vytautas Landsbergis apie Michailą Gorbačiovą: žmogus numirė neišsivadavęs

Kreiptis į „M.Gorbačiovo šeimininkus“?

Naujiena apie 91-erių M.Gorbačiovo mirtį sulaukė nevienareikšmių reakcijų.

Nors paprastai tokias žinias lydi užuojautos ir žmonių atsiminimai apie velionį, Lietuvos politikai, visuomenės veikėjai pabrėžė jo vaidmenį mūsų šalies kelyje į laisvę ir ypač per 1991 m. sausio įvykius. Ne vienas socialinių tinklų vartotojas net atvirai džiaugėsi, kad buvęs SSRS prezidentas iškeliavo anapilin.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vytautas Landsbergis

Kaip šią žinią sutiko V.Landsbergis, kuriam einant AT-AS pirmininko pareigas Lietuvai teko atlaikyti ir ekonominę blokadą, ir sovietų karių agresiją?

Taip pat skaitykite: Michailas Gorbačiovas ir Lietuva: žygį laisvės link stabdė įspėjimais, blokada ir krauju.

„Gaila, kad žmogus taip numirė – nesusipratęs, neprabilęs, galbūt neišsivadavęs, – trečiadienį portalui 15min sakė jis. – Numirė kalinys. Mes juk nežinome, ar jis gaudavo laiškus, ar jam būdavo leidžiama ką nors pasakyti, ar jis pats sau neleisdavo nieko pasakyti.“

Pirmasis faktinis Lietuvos vadovas kalbėjo apie vadinamąją Sausio 13-osios bylą, kurioje kaltinimai M.Gorbačiovui niekada nebuvo pateikti.

Jam prezidentaujant mūsų šalyje buvo pralietas kraujas. 1991 m. sausio 13-osios naktį Vilniuje, prie Televizijos bokšto, sovietų kariams panaudojus agresiją, nuo kulkų, po tankų vikšrais ir dėl kitų priežasčių žuvo 14 taikių gyventojų.

Manau, jam niekada nebūtų leista kalbėti.

Tuometis sovietų lyderis niekada nepripažino savo kaltės dėl šios agresijos. Tačiau šių metų kovą Vilniaus miesto apylinkės teismas žengė istorinį žingsnį – priėmė ieškinį, kurį M.Gorbačiovui pareiškė Lietuvos laisvės gynėjų artimieji.

Jame buvo nurodyta, kad SSRS prezidentas, būdamas ginkluotųjų pajėgų vadu, 1991 m. sausio 11–13 d. nesiėmė priemonių užkirsti kelią kariuomenės vykdomiems nusikaltimams.

Teismas jau buvo suspėjęs per Rusijos Užsienio reikalų ministeriją išsiųsti M.Gorbačiovui Sausio 13-osios bylos dokumentus.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovą Sausio 13-osios byloje nuteisė dešimtis buvusių sovietų pareigūnų ir kariškių. Jie buvo pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, įvertinus jų vaidmenį sovietų agresijoje. Dauguma iš jų buvo nuteisti už akių.

Sausio 13-oji

+6

V.Landsbergis nesiėmė spėlioti, ar buvo galima gauti atsakymus į Lietuvos teisėsaugos keliamus klausimus dėl 1991 m. įvykių, jei tuometis SSRS vadovas būtų dar pagyvenęs.

„Jūsų klausimas turėtų būti adresuotas M.Gorbačiovo šeimininkams. Ar jam būtų leista? Manau, jam niekada nebūtų leista kalbėti“, – apibendrino pašnekovas.

Buvo pastatytas vykdytojas

„Jis gyveno ir mirė zonoje, – kalbėjo V.Landsbergis. – Ką mes apie tą zoną žinom? Nieko. Tai mūsų svarstymai yra mažos reikšmės, nebent suprastume tam tikrą jo paties galbūt dramą. Kaip jis buvo panaudotas sovietų imperijos gelbėjimui – ir nesėkmingai, ji buvo neišgelbstima.“

Jis neatėjo į jokį postą, jį parinko, pastatė, pasakė, ką kalbėti, ką daryti.

Koks būtų buvęs Lietuvos likimas, jei vietoj M.Gorbačiovo būtų atėjęs kitas žmogus? „Visą laiką girdžiu kažkokius nerealius kalbėjimus – „jis atėjęs“, – sureagavo buvęs AT-AS vadovas. – Jis neatėjo į jokį postą, jį parinko, pastatė, pasakė, ką kalbėti, ką daryti.

Michailo Gorbačiovo vizitas Lietuvoje 1990 m.

+7

Jis buvo vykdytojas. Jo šeimininkai galėtų daug papasakoti. Bet šeimininkai nekalbės. Nebent kada nors, jei Rusija išliks, atsivers kokie nors kad ir jo archyvai. Ten gali būti reikšmingų dalykų, iš kurių mes sužinosime, kaip tas žmogus gyveno. Amžinas kalinys savo beviltiškoje zonoje.“

Žinią apie M.Gorbačiovo mirtį socialiniuose tinkluose palydėjo ir komentarai apie epochos pabaigą. „Melo epocha nesibaigia nuo to, kad numiršta vienas ar kitas melagis, – apibendrino 15min pašnekovas. – Reikia, kad būtų atmestas melas. O tai nėra vieno ar kito melagio problema, tai būtent epochos problema.“

Taip pat skaitykite: Sausio 13-osios naktis AT rūmuose: puolimo atvejui turėjo ir lazdų, ir binto.

M.Gorbačiovo elgesį ir sprendimus 1989–1991 m., Lietuvai siekiant nepriklausomybės ir vėliau bandant ją apginti V.Landsbergis yra aprašęs knygoje „Kaltė ir atpirkimas“, kurią 2012 m. išleido leidykla „Briedis“.

SSRS vadovas į nepriklausomybę atkūrusios valstybės valdžios sprendimus reagavo ultimatumais, pavyzdžiui, atšaukti juos ir „tučtuojau atkurti SSRS konstituciją“.