Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė ir žudynes išgyvenęs Tomas Šernas džiaugėsi, jog pavyko pasiekti, kad įtarimai trims dėl to ieškomiems asmenims perkvalifikuoti į nusikaltimus žmogiškumui.
„Kai prokuroras prieš porą metų pasidžiaugė, kad jau nebedaug liko vargti mat artėja senaties terminas, prokuroras turėjo būti pakeistas tą pačią dieną. Tačiau nebūtų buvę nei kuo džiaugtis, nei viltis nusikaltimą jau seniai perkvalifikavus pagal visus faktinius parametrus į karo nusikaltimą. To kategoriškai nenorėjo Rusija. (...) Galėjai daryti prielaidą, kad Lietuvos Generalinė prokuratūra paklusni kažkam iš šalies“, – susirinkusiems prie Medininkų aukų memorialo kalbėjo V.Landsbergis.
Pasak jo, „kai kurie mūsų dangstytojai net neskiria arba apsimeta, kad neskiria nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų“.
„Naujasis kaltinimas vykdytojams bus keliamas tik pagal vieną ir tyčia sugadintos redakcijos baudžiamojo kodekso straipsnį – už civilių gyventojų žudymą. Kas čia ir iš ko tyčiojasi, ponai prisiekusieji? Ne už agresiją ginklu veikiant įsibrovus į kitos šalies teritoriją, ne už belaisvių arba ginklą sudėjusių pareigūnų egzekuciją. Tiesiog išlindo keturiese iš griovio ir nušovė septynis ūkininkus“, – svarstė įtakingas valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas. Kai prokuroras prieš porą metų pasidžiaugė, kad jau nebedaug liko vargti mat artėja senaties terminas, prokuroras turėjo būti pakeistas tą pačią dieną.
Jis pabrėžė, kad „ne tik Vilniuje bei Rygoje, tačiau ir Kremliuje puikiai žinojo, ką sovietų teroristai išdarinėjo Lietuvoje“ ir kreipėsi į prezidentę D.Grybauskaitę „sektantiškuose teismuose“ įsteigti visuomenės atstovų, tarėjų ir prisiekusiųjų institucijas.
„Medininkų žmogžudžiai, Sovietų Sąjungos pareigūnai puolė Lietuvos valstybę. Ar mes tai suvokėme per 20 metų, ar įvykdėme savo pareigą žuvusiems? Neįvykdėme. Čia nepakanka aukštųjų apdovanojimų po mirties, socialinių pašalpų artimiesiems ir memorialų. 20 metų neįvykdytas teisingumas tai žiauri nepagarba žuvusiems už Lietuvą. Vangumas ne siekti teisingumo – jau nusikalstama nepagarba, griaunanti valstybės pagrindus“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Dalia Grybauskaitė V.Landsbergio kalbą komentavo dalykiškai
D.Grybauskaitė komentuodama V.Landsbergio kalbą svarstė, jog jis tikriausiai kalbėjo apie buvusios prokuratūros darbą.
„O naujoji prokuratūra kartu su darbo grupe, kur dalyvavo Seimo nariai, mokslininkai, paruošė naujas įstatymo pataisas, kurios buvo pernai priimtos. Būtent jų dėka galime teisti, senatis nebegalios, galime teisti už akių, o tai yra svarbiausia“, – teigė šalies vadovė.
Ji pabrėžė nekomentuosianti ginčo dėl teisinių formuluočių ir sakė norinti palikti tai teisininkams. Kartu prezidentė paklausė, kodėl buvusios šalies valdžios ir vadovai nieko nepadarė, kad įtariamieji Medininkų žudynėmis galėtų būti teisiami.
„Kol kas formuluotės yra už žmoniškumą ir, manyčiau, jei galėsime juos visus nuteisti, tai jau bus labai daug. Tik labai norėčiau dar kartą paklausti – kodėl 18 ar net 19 metų visi parlamentai, visi prezidentai negebėjo iš viso pateikti tokių pasiūlymų, kad būtų galima teisti ir nuteisti“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Tomo Šerno optimistinis požiūris
Vienintelis likęs gyvas iš Medininkuose užpultų Lietuvos pareigūnų T.Šernas sakė, jog geriau, kad sprendimas perkvalifikuoti įtarimus dėl nusikaltimų žmoniškumui yra priimtas vėliau negu niekad.
„Žmonės buvo su šautuvais, karinė vadovybė išdavė specialius šovinius ir jie ruošėsi žudyti. Galbūt tikrai galima vertinti kaip karo nusikaltimą, aš nesu specialistas. Bet kad Lietuva padarė tokį žingsnį, kad (tai) nusikaltimai žmoniškumui, tai, tiesą sakant, nesitikėjau tokios drąsos. Bent tiek – kad tai nėra buitinis nužudymas, bent tai pripažinta, aš tuo džiaugiuosi“, – žurnalistams sakė T.Šernas.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas tris buvusius Rygos OMON pareigūnus – Aleksandrą Ryžovą, Česlavą Mlyniką ir Andrejų Laktionovą – Medininkų žudynių byloje leido pripažinti įtariamaisiais dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis. Šiai bylai senaties terminas nebus taikomas, o įtariamuosius bus galima teisti už akių.
Anksčiau šiems asmenims buvo pareikšti įtarimai dėl nužudymo.
Lietuvos Baudžiamojo proceso kodeksas nustato, kad kai užsienio valstybės pilietis, įtariamas dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, yra ne Lietuvos teritorijoje ir Lietuvos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduotas ar perduotas Lietuvai, prokuroro prašymu jis įtariamuoju pripažįstamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.
Tris galimai Medininkų žudynėse dalyvavusius Rygos OMON pareigūnus Rusija atsisako išduoti.
Liepos 31-ąją sueina 20 metų, kai Rygos omonininkai Medininkų pasienyje nužudė septynis Lietuvos pareigūnus. Suėjus senaties terminui, šiuo metu besislapstantys įtariamieji galėjo išvengti bausmės. Tačiau dabar taip nenutiks – nusikaltimams žmoniškumui senaties terminas negalioja.
Pernai Seimas priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kurios sudaro galimybę prokurorams atlikti tyrimą „už akių“. Pagal pataisas, jeigu įtariamasis ar kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis ir gyvena ne Lietuvos teritorijoje, prokuroras turės siųsti įtarimą, pranešimą arba kaltinamojo akto nuorašą dėl nusikaltimo užsienio valstybėje numatytai centrinei teisėsaugos įstaigai. Tuomet jau šios atstovų uždavinys bus dokumentus įteikti įtariamajam ar kaltinamajam.
Ši tvarka galioja tik tiriant tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus – tai yra nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, prekybą žmonėmis, netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, teroro aktą, orlaivio užgrobimą, žmogaus pagrobimą įkaitu, neteisėtą elgesį su radioaktyviosiomis medžiagomis.
Dokumente taip pat numatyta galimybė, kad įtariamasis tokiose bylose gali būti neapklaustas, jeigu jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduotas ar perduotas mūsų šaliai.
Gegužės 11 dienos paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvęs Rygos omonininkas Konstantinas Michailovas (Nikulinas) buvo pripažintas kaltu dėl 1991 metų liepos 31 dieną Medininkų muitinės poste nužudytų Lietuvos pareigūnų šiems einant tarnybines pareigas. Generalinė prokuratūra siekia, kad jis taip pat būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui.
