– Šv. Kalėdos yra linkėjimų metas. Ko turėtume sau palinkėti?
– Dvasios ramybės. Bendrumo jausmo, solidarumo. Gyvename pasaulyje, kuris genda. Tikrosios vertybės užleidžia vietą pseudo vertybėms. Jeigu tai leisime, degradacija įsigalės.
– Jūs visą laiką kovojate. Kažkada už Lietuvos Nepriklausomybę, šiandien – prieš įvairias europinės civilizacijos apraiškas. Protestuojate prieš tai, kad Prancūzijos Monpeljė mieste būtų pastatytas paminklas Mao Dzedunui, jus erzina, kad pjautuvas ir kūjis yra traktuojami kaip niekam nekenkiantys simboliai.
– Kodėl net po mirties milijonai komunizmo aukų yra diskriminuojamos? Nejaugi NKVD nužudyti asmenys kentėjo mažiau, negu tie, kuriuos žudė SS daliniai? Nes būtent taip neretai pristatoma mūsų istorija. Kalbu apie tai nuolat, tarptautinėse konferencijose ar Europos Parlamente. Šių dienų Europoje labai užjaučiame ir gailimės Hitlerio režimo aukų, tačiau komunizmo aukų – jau ne taip labai.
– Nuomonė, kad komunizmas buvo toks pats žalingas, kaip ir nacizmas, Vakaruose nėra populiari.
– Kaip buvau jaunas, dažnai apie tai kalbėdavomės savo rate. Visada prieidavome tą pačią išvadą: gaila, kad už geležinės uždangos buvę asmenys nepatyrė to, ką patyrėme mes, nors ir trumpam. Nebuvome kerštingi, nelinkėjome jiems gyventi komunizmo sistemoje tiek, kiek mes – dešimtmečius. Tik kelerius metus, kad jie atgautų protą.
