„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 01 12 /14:05

Vytautas Landsbergis: Lietuva negali kapituliuoti

Stiprėjant revanšistinėms nuotaikoms Rusijoje, Lietuva turi išsaugoti laisvės dvasią ir neprarasti valios gintis, sako pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis.
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Jūs įkūnijate tą dvasią, kuri nelinkusi kapituliuoti ir žlugti. Palaikykite ją, neškite ją per Lietuvą, per visus gyventojų sluoksnius ir ypatingai – jaunimui. Lietuva negali kapituliuoti“, – Seime susirinkusiems 1991-ųjų sausio Laisvės gynėjams sakė V.Landsbergis.

Pasak jo, sausio 13-oji buvo suteikusi viltį, kad „stalininė blogio imperija su sostine Kremliuje“ sužlugs, tačiau tai neįvyko ir šiuo metu revanšistinės jėgos Rusijoje siekia atkurti turėtą imperiją.

„Karas ir žmonių mirtys jiems geriau negu taika ir santarvė. Žinokime, kokį kaimyną turime rytuose ir net iš aneksuotojo Karaliaučiaus pusės. Dvigalvę ir dviuodegę Rusijos ir Baltarusijos sąjunginę valstybę, kuri bet kada gali būti paleista kaip replės mūsų traiškyti“, – pabrėžė V.Lansbergis.

„Sausio 13-ąją nesutraiškė, sulūžo caro replės, bet plaukuotos rankos toliau niežti ir turime būti viskam pasirengę“, – pridūrė jis.

V.Landsbergis ragino išlikti budriems ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Konstitucijoje įrašyto visuotinės gynybos principo.

„Nereikia tokių nesąmonių kaip piliečių nuginklavimas nepaprastosios padėties atveju. Tokių užmačių dabar matome, kažkam vis rūpi, kad piliečiai teisėtais pagrindais turi ginklų savigynai ir jie gali būti panaudoti šalies savigynai. Taikos ir laisvės priešas tikrai to bijo, prisimena Lietuvos partizanus, tai kodėl mes patys turime bijoti?“ – sakė V.Lansbergis.

„Jau čia, Seime, svarstančiame tokius įstatymus, prasideda Lietuvos gynyba“, – pridūrė jis.

V.Landsbergis taip pat ragino nenuleisti rankų ir toliau priešintis Baltarusijoje statomai Astravo atominei elektrinei.

„Atrodytų, nėra pasaulyje kitos šalies, kuri po sovietų agresijų būtų Lietuvai tokią bjaurastį padarius kaip Baltarusija Astrave. Ir už ką, kuo Lietuva nusidėjo sesei Baltarusijai? Bet čia būtume neteisūs, kažin ar bėra ta sesė Baltarusija, ar supančiota, suvystyta, sumulkinta jau padaryta tik priedėliu prie imperijos“, – sakė V.Landsbergis.

Jo teigimu, Lietuva turi nepamiršti, kur yra „tikrasis agresorius ir blogio šaknys“, demonstruoti ištvermę ir ryžtą nesitraukti, net jei bus sakoma, kad viskas pralaimėta.

„Jau prasideda tokios kalbos net pačios Lietuvos valdžioje. Štai tokio nusistatymo neturi būti. Turime stovėti iki galo, turime nepriimti purvinos energijos, nemokėti savo pinigais už tą virvę, ant kurios mus pakars“, – pabrėžė V.Lansbergis.

V.Landsbergis ragino išlikti budriems ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Konstitucijoje įrašyto visuotinės gynybos principo.

„Ir tegul Dievas sprendžia, kur ir kam ateis bankrotas bei žlugimas. Tegul Lietuva nežlunga nors dvasiškai“, – pridūrė jis.

Laisvės gynėjų susitikimas Seime yra vienas iš Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginių. Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Prisimenant Sovietų Sąjungos bandymą prieš 29-erius metus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, sekmadienį vakare tradiciškai Nepriklausomybės aikštėje, prie televizijos bokšto ir šalia Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato bus uždegti atminimo laužai, vyks kiti renginiai.

1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Vilniaus apygardos teismas pernai buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų bei karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jiems už akių skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs