Pirmiausia, V. Landsbergis pasiteiravo, ar šio prioriteto lygmuo yra toks pats ir iš Lietuvos, ir iš Tarybos pusės.
“Kai kur net kaimynų spaudoje gali pajusti pašaipą, ironizavimą, neva Lietuva nori gerai pasirodyti, kad būtų matoma jos sėkmė, bet jeigu to neįvyks – nieko labai bloga.
Mano ir daugelio supratimu tai klaidingas pavydas, nes pažanga ir proveržis būtų ir asociacijos kandidačių, ir visos Sąjungos sėkmė; Lietuva nebent prisidėtų kaip moderatorė ir, žinoma, džiaugtųsi kiekviena pažanga. Tad vis dėlto – kaip juntami požiūriai Taryboje ir Lietuvos Vyriausybėje: ar angažavimasis kaimynų pažangai yra abejopai tolygus, ar ne visai?”, – samprotavo politikas.
Baigdamas pasisakymą V. Landsbergis klausė ministro, kaip ketinama užtikrinti Rytų partnerystės šalių galimybę laisvai rinktis bendradarbiavimo kelius.
“Prisimenant mūsų, būtent Lietuvos, kelią į ES, trukdančioji šalis mėgindavo įterpti dirbtinę problemą, slepiančią jos atskirus siekius: neva Baltijos šalių suartėjimas su Europa ir euroatlantine erdve esąs nukreiptas prieš Rusiją, todėl nevertas paramos.
Nei Lietuva, nei Europa ir euroatlantinės struktūros anuomet nepasidavė tokiai intrigai, ir šios linijos buvo laikomasi bent jau iki Bukarešto.
Kaip yra dabar: ar gali laisvas pasirinkimas už ką nors būti interpretuojamas kaip pasirinkimas prieš ką nors? Norisi tikėtis, kad tokių šešėlių Jūsų aukštoje virtuvėje neatsiranda ir nebus.”, teiravosi. V. Landbergis”, – dėstė europarlamentaras.
Atsakydamas į EP nario mintis ministras Linas Linkevičius teigė skirtumų požiūriuose nejaučiąs, o bendradarbiavimas Taryboje esąs labai konstruktyvus. Tačiau, jo manymu, kurti labai aukštus lūkesčius nebūtų teisinga, nes nusivylimai irgi nebūtų geras rezultatas. Anot L. Linkevičiaus, pagal numatytą strategiją darbas vyks ir po Vilniuje vyksiančio ES Rytų partnerystės programai skirto viršūnių susitikimo; “kai kas nepasibaigia juo, o kaip tik ten prasideda”.
“Norime sėkmės visame geopolitiniame projekte – Europa visa ir laisva. Pagrindinė konkreti sėkmė būtų asociacijos sutartis su Ukraina”, – akcentavo L. Linkevičius.
ES santykių plėtojime su Ukraina jis išskyrė tris segmentus: 1) rinkimų įstatymus (konkretūs signalai apie pažangą); 2) nepriklausomą prokuratūrą – su garantijomis į visos teisėtvarkos pažangą; 3) selektyvų teisingumą kaip problemą, kuri parodo, ar laikomasi įstatymų viršenybės, ir čia kaip neigiamą pavyzdį paminėjo Julijos Tymošenko įkalinimo atvejį.
Anot ministro, visų Rytų kaimynystės šalių situacijos skirtingos.
Tačiau kalbėdamas apie valstybių laisvą pasirinkimą L. Linkevičius teigė nenorintis supriešinti ES ir Eurazijos bei Muitų Sąjungos, bet išreiškė būtinybę priminti partnerėms, kad neįmanoma eiti vienu metu skirtingomis kryptimis, ir paraginti pačias teisingai pasirinkti. Savo ruožtu jis patikino, kad “mes kaip pirmenybę iškeliam Europos kelią”.
