„Lietuva tikrai graži, net iš ligoninės. Matau visokių šventiškų nuotaikų ir ypatingai mokyklose. Vaikai supranta, kad Lietuva yra didelis dalykas, nors ne visi vyresni supranta“, – BNS sakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
„Ta Lietuva susivokia, kad ji yra Kovo 11-osios Lietuva, tai Kovo 11-osios vaikai. Aš sveikinu ir juos, ir jų tėvelius, ir jų senelius – mes gyvename, norėčiau tikėti, sveikstame ir einame pirmyn“, – pridūrė jis.
V.Landsbergio teigimu, Lietuva tikrai eina pirmyn, nepaisydama „visų trukdžių, nuodėmių ir kiaulysčių“. Pasak jo, to Lietuvoje dar yra pakankamai daug, tačiau visuma – sveika.
Profesorius teigė šios nepriklausomybės atkūrimo dienos proga norintis paraginti nepamiršti Sąjūdžio idealų.
„Žmonės, kurie anuomet darė politiką – naują politiką, atėjo ne iš politinių partijų ar valdžios struktūrų, o tiesiog iš paties gyvenimo. Jie tikėjo būsima geresne Lietuva ir labai mažai galvojo, kokią naudą patys asmeniškai iš to turės“, – sakė V.Landsbergis.
„Toks jausmas mus buvo apėmęs, kad Lietuva gali būti ir bus geresnė. Žmonės to norėjo. Aš labai linkiu, kad ir dabar žmonės norėtų: kad Lietuva būtų geresnė, kad melas, korupcija, vagystės būtų ne norma, o nepakenčiami dalykai“, – kalbėjo profesorius.
Jis ligoninėje praleido ir vasario 16-ąją, kai Lietuva šventė valstybės atkūrimo šimtmetį.
Tarpukariu nepriklausoma buvusi Lietuva prasidėjus Antrajam pasauliniam karui buvo okupuota sovietų, tada nacių, o karo pabaigoje – vėl sovietų.
Po pusę šimtmečio trukusios okupacijos 1990 metų kovo 11 dieną V. Landsbergio vadovaujama Lietuvos Aukščiausiosioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Dokumentą pasirašė 124 signatarai.
Sekmadienį Lietuvoje taip pat bus minimos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės.
