„Sveikinu jubiliejinį suvažiavimą ir artėjantį Sąjūdžio 30-metį. Ta proga linkime sau ir Lietuvai sėkmingos Eurovizijos“, – juokavo profesorius. Tačiau toliau jis savo kalbą skyrė diskusijai apie Europos Sąjungą ir europietiškumą, kritiką Putino Rusijai.
Sveikinu jubiliejinį suvažiavimą ir artėjantį Sąjūdžio 30-metį. Ta proga linkime sau ir Lietuvai sėkmingos Eurovizijos, – juokavo profesorius.
Visų pirma jis pabrėžė, kad negalima kalbėti apie Lietuvą ir Europą taip iškart padarant priešpriešą. Profesoriaus manymu, reikia kalbėti apie Lietuvą Europoje.
„Lietuva Europoje yra teisingesnė optika ir iš čia tolesnis klausimas: kokioje Europoje esame ir bevelėtume būti. Ne tokioje, kurią vairuos Vladimiras Vladimirovičius“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Jis išskyrė dvi Europos ateities koncepcijas – federacinę ir nacionalinių valstybių, tėvynių Europą. Pirmoji reiškia didesnę centralizaciją. „Siūloma jėga, su kuria būtų labiau skaitomasi. Antrasis konceptas yra labiau patrauklesnis vietinei patriotinei tradicijai, be to, suvereniai valdovų savivalės teisei, įskaitant ir į teisę atsilikimui. Netraukit manęs prievarta į pažangą, darau savo žemėje su savo žmonėmis ką noriu. Tokia pavyzdinė dabartinės Rusijos raiška“, – kalbėjo profesorius.
Diskutuojam apie vaiko pinigus, ne apie vaiko meilę. Galime užmušti vaiką už tai, kad jis neaiškiai ištarė skiemenis. Nors iš tikrųjų už tai, kad jo tėvus ėda posovietinis beprasmizmas.
Pasak jo, visi, nepamiršę išsilaisvinimo kovų, tad ir Lietuva, turėtų būti linkę į šią tradiciją: „Net jei ji būtų gudriai persukta. Dabar jau laisvintis iš Europos. Mūsų išvaduotojų, tiesiančių pagalbos ranką su „Iskander“, iš Europos nepristigtume.“
Jis pats išreiškė palankumą tėvynių Europai. „Raginu stebėti, ar iš jos nekyšo senoji tirojinų Europa“, – pridūrė profesorius.
Dar yra ir trečiasis Europos vystymosi scenarijus.
„Jis ateina pats kaip šios dienos, kaip rytdienos tikrovė – tai išmirštanti Europa. Ar ji išmirs demografiškai ir kultūriškai, pavienėmis šalimis, ar prieš tai susirinkus į bendrabutį, kur čia pamatinis skirtumas. Esmė yra noras arba nenoras gyventi ilgiau negu ligi pirmadienio. Galime suputinėti savo tautų Europoje po vieną. O galime urmu. Kakoj skirtum“, – kalbėjo V.Landsbergis. Būtų skirtumas tokiu atveju, jeigu „rinktumėmės europietiškumą, o ne putiniškumą“.
Jo teigimu, tokiu atveju suvereni Europa turėtų prasmę, kaip turėtų prasmę ir mažesnės tautos, nevirstančios Trojos arkliais: „Vienybė prieš nedemokratišką išorės galybių hegemoniją, branginant Europoje ir broliškoje krikščionybėje per tūkstančius metų gimusią demokratiją.“
Pasak profesoriaus, apie tokį suverenumą verta kalbėti, „jeigu dar egzistuoja gyvenimo meilė ir valia gyventi.“
„Diskutuojam apie vaiko pinigus, ne apie vaiko meilę. Galime užmušti vaiką už tai, kad jis neaiškiai ištarė skiemenis. Nors iš tikrųjų už tai, kad jo tėvus ėda posovietinis beprasmizmas“, – sakė profesorius.
Kritikavo R.Karbauskio partiją
„Jeigu jau priešas pasiekė, kad mus gąsdina net žodis Europa, tai būkime eurotautininkais, telkime Europos Sąjungą gyvybinei išlikimo užduočiai blokuoti ir atstumti Astravo šmėklą. Nesižavėkim savojo tautinio Seimo kolūkiu“, – V.Landsbergis pažėrė nemažai kritikos ir dabartiniams valdantiesiems.
Jis „valstiečių“ partiją palygino su kolūkiu, o jos lyderį R.Karbauskį – su kolūkio pirmininku.
„Neseniai pasiūliau studijuoti feodalinę santvarką, studijuokime ir kolūkinę. „Mūs kolūkio pirmininkas vidury ratelio.“ Kolūkis negali balsuoti prieš faktinio pirmininko interesus. Bėda, kad visas Lietuvos Seimas sėdi savo priekaištingos reputacijos faktinio pirmininko interesų konflikte. Tai pagrindinė priežastis, kodėl žemių nuosavybių jovalas yra nesvarstytinas, mat jovalas yra skirtas srėbti“, – kalbėjo profesorius.