„Įstatymo projektu siekiama panaikinti suteiktą monopoliją kandidatams, kurie yra politinių partijų nariais, ir užtikrinti visiems kandidatams į Seimo narius lygias teises bei vienodas galimybes būti išrinktiems tiek vienmandatėse rinkimų apygardose, tiek ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje“, – teigia V.Matulevičius aiškinamajame projekto rašte.
Pagal projektą, visuomenininkų komitetai Seimo rinkimuose dalyvautų praktiškai tomis pačiomis sąlygomis kaip partijos, tik turėtų surinkti jų kandidatų sąrašus palaikančių rinkėjų parašus – kiekvienas sąrašas ne mažiau kaip 2000 parašų. Tai įstatymuose numatytas minimalus žmonių skaičius politinei partijai įkurti. Partijų sąrašai per Seimo rinkimus rėmėjų parašų nerenka.
Anot V.Matulevičiaus, savo projektu jis taip pat siekia suvienodinti parlamento rinkimų tvarką su savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimų sąlygomis.
Anot V.Matulevičiaus, savo projektu jis taip pat siekia suvienodinti parlamento rinkimų tvarką su savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimų sąlygomis. Renkant savivaldą ir Europos Parlamentą nepartinių kandidatų sąrašai gali dalyvauti rinkimuose.
2008 metų spalį Konstitucinis Teismas (KT) yra nusprendęs, kad Seimo rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti parlamento rinkimuose daugiamandatėje apygardoje dalyvauti tik partijų sąrašams, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Teismo išaiškinimu, šiuo metu galiojanti mišri rinkimų sistema sudaro galimybes ir nepartiniams piliečiams kandidatuoti į Seimą. Jie tai gali daryti keldami savo kandidatūras vienmandatėse apygardose.
Pagal galiojančią tvarką, 70 parlamentarų išrenkami daugiamandatėje apygardoje, balsuojant už partijų sąrašus, ir 71 – vienmandatėse apygardose, balsuojant už atskirus asmenis.
Eiliniai Seimo rinkimai Lietuvoje vyks 2016 metų rudenį.
