Politologai mano, kad iš tikrųjų net nebuvo noro spręsti apkaltos klausimo, tą įrodo tolesni opozicijos veiksmai.
Pasikalbėjus su teisės specialistais aiškėja, kad procesas galėjo prasidėti. Todėl peršasi mintis, kad svarbiausia – politikų noras būti matomiems viešoje erdvėje. Įdomu tai, kad, kai Seimas pradės apkaltą V.Gapšiui, o tai vis vien reikės padaryti, teks dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Šiam pripažinus, kad buvo pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, jeigu Seimas atimtų mandatą, V.Gapšys nebegalėtų būti renkamas Seimo nariu. Jis patektų į tokią pačią situaciją, kaip ir per apkaltą pašalintas prezidentas Rolandas Paksas. Tačiau V.Gapšys to išvengtų, jei pasitrauktų nelaukdamas apkaltos.
Yra ir kita išeitis – viltis, kad Seimas mandato neatims. Tuomet liktų biografijos dėmė, kad pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, bet kelias į kitus rinkimus liktų atviras.
Konstitucinės teisės ekspertai įsitikinę – apkaltą Darbo partijos nariui V.Gapšiui Seimas privalės surengti. Klausimas tik vienas – kada tai bus padaryta?
Vasario pirmąją už dvigubą buhalteriją apkaltinamąjį nuosprendį išgirdęs ir beveik 3600 eurų baudą gavęs V.Gapšys atsikvėpti gali tik trumpam. Opozicijos surengta neeilinė Seimo sesija žlugo, tad bent jau kol kas atidėtas ir klausimas, ar kreiptis į KT dėl parlamentaro.
V.Gapšiui palankus ir Seimo statutas, kuriame teigiama, kad apkaltos procesas – parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas. Darbo partijos teigimu, V.Gapšys nusikaltimą įvykdė dar prieš tapdamas parlamentaru, jis priesaikos nebuvo davęs, tad ir apkalta negalima. Kitokios nuomonės konstitucinės teisės ekspertai.
„Jeigu šitoje byloje Seimo narys būtų nuteistas ne pinigine bauda, o, pavyzdžiui, 5 metams laisvės atėmimo bausme, jis būtų patalpintas į kalėjimą. Ar pagal Konstituciją negalima būtų pradėti apkaltos ir jo pašalinti iš Seimo? Argi Konstitucija numato, kad Seimo nariu, tautos atstovu gali būti žmogus, sėdintis Lukiškėse su tautos atstovo mandatu? Akivaizdu, kad ne. Seimo valia, bet jis turi svarstyti tą klausimą. Ir jis negali nustatyti Seimo statute tokių nuostatų, kurios apsaugo Seimo narius nuo apkaltos, daugiau negu leidžia Konstitucija. Tai iš esmės yra privilegija“, – aiškina MRU Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius Vytautas Sinkevičius.
V.Sinkevičius įsitikinęs, kad nusikaltimas yra atskiras apkaltos pagrindas ir pagal Konstituciją neturi reikšmės, kada padarytas nusikaltimas – ar iki tampant Seimo nariu, ar juo būnant. Jeigu įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis priimamas jau esant Seimo nariu, nors nusikaltimas ir yra padarytas dar jam juo nebūnant, Seimas privalo pradėti apkaltą, nesvarbu, koks nusikaltimas ir koks bausmės dydis. O statutas, neleidžiantis to daryti, prieštarauja Konstitucijai.
Ekspertas sako, kad parlamentas turi dvi galimybes – pakeisti statutą ir leisti pradėti apkaltą už nusikaltimą, kurį asmuo padarė ir iki tapdamas Seimo nariu, arba kreiptis į KT prašant spręsti, ar statuto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad Seimo nario mandatas gali būti atimtas asmeniui šiurkščiai pažeidusiam pagrindinį šalies įstatymą, sulaužiusiam priesaiką arba padariusiam nusikaltimą. Opozicija jau kreipėsi į KT prašydama išaiškinti, ar Seimo statuto norma, neleidžianti pradėti apkaltos, jei nusikaltimą Seimo narys padarė dar iki tapdamas parlamentaru, neprieštarauja Konstitucijai. Opozicijos manymu, prieštaravimas yra.
Konstitucinės teisės ekspertai įsitikinę – apkaltą Darbo partijos nariui V.Gapšiui Seimas privalės surengti.
„Vien paaiškėjus, kad tokio rango asmuo – Seimo narys, Aukščiausiojo, Konstitucinio Teismo teisėjas – padarė nusikaltimą yra visiškai savarankiškas pagrindas. Ir mes norėtume sužinoti iš KT, ar tai svarbu, kad dabar, po priesaikos ar prieš priesaiką, ar visgi visuomenei yra svarbu pasitikėjimas tokiu asmeniu ir tas nusikaltimo padarymas, paaiškėjimas turi pasekmes ir dabar“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narys Stasys Šedbaras.
Tiesa, šiuo metu į KT kreipiasi tik Seimo narių grupė, o tai reiškia, kad teismo išaiškinimo gali tekti laukti metus ar daugiau. O iki rinkimų šį klausimą būtų galima išspręsti tik jei į KT kreiptųsi Seimas. Valdantieji sako, tą darysiantys vos tik Seimas kovo 10-ąją susirinks į pavasario sesiją. Kreipimąsi žada palaikyti ir pati Darbo partija.
„Šis klausimas išlieka aktualus, nes sietinas ne tik su vienu žmogumi. Gali nutikti ir daugiau precendentų, todėl tiesiog reikėtų sulaukti KT išaiškinimo“, – teigia Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.
„Vienintelis, kas galėtų tą dalyką išaiškinti, tai – KT savo vienokiu ar kitokiu sprendimu, tada būtų įneštas aiškumas. Manau, kad mes už tai, kad kuo greičiau tai būtų padaryta“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys.
Abi oponuojančios pusės sutaria, kad kreiptis į KT reikia, tačiau tuomet kyla klausimas, kodėl tai nebuvo padaryta neeilinės sesijos metu?
Neoficialiai kalbama, kad valdantiesiems nepatiko opozicijos reikalavimas iš karto pradėti V.Gapšiui apkaltą, nes statutas to neleidžia. Esą valdantiesiems būtų labiau tikę, jei opozicija būtų reikalavusi ne kreipimosi į KT dėl V.Gapšio apkaltos, o dėl statuto.
Vilniaus universiteto profesoriaus manymu, Seimas iš karto galėjo priimti nutarimą pradėti apkaltą, tuomet kreiptis į KT prašydamas išaiškinti, ar šiuo atveju V.Gapšio nusikaltimas nereiškia šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo ir, priklausomai nuo teismo išvados, toliau spręsti – tęsti apkaltą ar ją nutraukti. O dabar Parlamento noras išsiaiškinti kilusias abejones dėl galimo Seimo statuto prieštaravimo Konstitucijai reiškia, kad procesas gerokai užsitęs.
„Jei KT gautų tą pritarimą, kad prieštarauja, tada Seimas turėtų pradėti apkaltos procesą ir vėl kreiptis į KT antrą kartą – jau dėl išvados, ar konkretūs pareigūno veiksmai, kurie buvo pripažinti nusikaltimu, nesudaro pagrindo pašalinti Seimo nario iš pareigų“, – aiškina Vilniaus universiteto profesorius Vaidotas Vaičaitis.
Politologų manymu, neeilinė Seimo sesija buvo tik būdas opozicijai apkaltinti valdančiuosius, kad šie nenori kelti politinės atsakomybės klausimų, o ne noras surengti V.Gapšiui apkaltą. Tą esą rodo ir opozicijos kreipimasis į KT. Nebandoma sulaukti Seimo paramos ir klausimą išspręsti greičiau, o tiesiog kreipiamasi, kad tik būtų matomi viešojoje erdvėje.
„Daug vilčių ir pati opozicija į šią sesija nedėjo. Ir tai buvo tokia viešųjų ryšių akcija, skirta tam, kad parodytų mūsų politinės Seimo kultūros pamušalą. Pamušalą parodė, kas toliau? Manau, nieko, kadangi tą pamušalą mūsų visuomenė ir taip labai gerai žino ir į jį seniai nereaguoja“, – mano politologas Bernaras Ivanovas.
„Kaltinimai byra iš visų pusių, atrodo, kaltinamos ir viena, ir kita pusė. Galų gale, eiliniam rinkėjui susidaro nuomonė, kad čia visi jie yra įklimpę, visi stumdosi, ir tai kelia tik nusivylimą“, – situaciją aiškina M. Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga.
