Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 07 11

Apsigavo: ministras Mindaugas Mandžeika nenurodė ardyti bėgių prie Kaliningrado

Rusijos tranzito į Kaliningrado sritį apribojimai gerokai įaudrino viešąją erdvę. Tad žinia, jog Lietuva ėmė ardyti jos link vedančius bėgius, po įvairius tinklalapius paplito kaip virusas. Nuo jos publikavimo nesustabdė net tai, kad pirminis naujienos šaltinis buvo išgalvotas Lietuvos susisiekimo ministras, kurį pacitavo satyrinis interneto puslapis.
Portalai užkibo ant satyrinio tinklalapio kabliuko – jiems tereikėjo patikrinti susisiekimo ministro pavardę
Portalai užkibo ant satyrinio tinklalapio kabliuko – jiems tereikėjo patikrinti susisiekimo ministro pavardę / Ekrano nuotr. iš „YouTube“

Nori sutaupyti įdarbinę ukrainiečius?

Laukiant Europos Komisijos (EK) išaiškinimo, kaip reikėtų toliau elgtis su tranzitu į Rusijos eksklavą, internete ėmė plisti žinia, kad „Lietuviai ėmė ardyti bėgius, vedančius į Kaliningradą“.

Ji sulaukė ir rusiškų, ir ukrainietiškų tinklalapių dėmesio. Kai kurie iš pastarųjų naujieną, kad Rusijos traukinių kelionė į sritį taps visai neįmanoma, sutiko gana entuziastingai.

„Transporto ministerija paskelbė Rusijai „šachą ir matą!“ – skelbė vienas iš jų. Taip pat informuota, kad demontuojant bėgius laukiama ukrainiečių pagalbos, – esą norima procesą padaryti kuo pigesnį, o pabėgėliams reikia darbo, be to, jie ypač motyvuoti atlikti šį darbą.

Straipsnių autoriai aiškino, esą Vilnius „neįsiklausė nei į Eurokomisijos, nei į Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo reikalavimus nebeblokuoti sankcionuojamų prekių tranzito“ iš didžiosios Rusijos dalies į jos eksklavą.

„Lietuva nusprendė padaryti dar daugiau ir ėmėsi demontuoti geležinkelį, jungiantį Rusiją ir Baltarusiją su Kaliningradu“, – rašė jie.

Mūsų šaliai turėti šiuos bėgius, kurie savo reikmėms nenaudojami, esą daug kainuoja. Pavyzdžiui, reikia juos apšviesti. Anksčiau iš jų buvo naudos, bet įvedus sankcijas jos esą nebeliko.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Traukinys
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Traukinys

„YouTube“ galima rasti ir vaizdo įrašų ne tik rusų ir ukrainiečių, bet net ir kinų kalbomis (čia, čia, čia, čia, kuriuose pasakojama, kad Lietuva ėmėsi ardyti bėgius, vedančius į Kaliningradą.

Daugumoje iš jų (kartojant tą patį įrašą ar jo ištraukas) rodomi tiesiog ardomi bėgiai, nematyti jokių specifinių nuorodų į vietovę ar laiką. Todėl nežinia, ar filmuota tikrai Lietuvoje ir šiomis dienomis.

Bėgius ardė Rumunijoje

Naujiena apie ardomus bėgius nėra tiesa. Norint tai suprasti, nereikia net važiuoti į pasienį. Užtenka atidžiau paskaityti šiuos tekstus. Juose cituojamas Lietuvos transporto ministras Mindaugas Mandžeika / Mandžeiko. Lietuvoje transporto – susisiekimo – ministro pareigas eina Marius Skuodis, o minėto asmens apskritai nėra.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Marius Skuodis
Lukas Balandis / BNS nuotr./Marius Skuodis

Internete į paieškos laukelį įvedus frazę, kuria buvo pavadintas ne vienas tekstas („В Литве начали разбирать железнодорожные пути, ведущие в Калининград“ – rus. „Lietuvoje pradėjo ardyti bėgius, vedančius į Kaliningradą“), pirmiausiai pasiūloma nuoroda į tinklalapį panorama.pub.

Ten publikuojama nedidelė žinutė, kad ardomi bėgiai geležinkelio atkarpose Medininkai-Trakai-Prienai-Marijampolė-Kybartai, Šilutė-Pagėgiai ir Tauragė-Pagėgiai. Joje skelbiama ir kita minėta informacija.

Bet pačioje puslapio „Panorama“ apačioje matyti pajuodintu šriftu parašytas įspėjimas: „Visi tekstai šiame tinklalapyje yra groteskiškos tikrovės parodijos ir nėra tikros naujienos.“

Pagal kadrą iš vieno ardomų bėgių vaizdo įrašo galima įsitikinti, kad jis internete buvo viešinamas ir anksčiau.

Panašiu kadru iliustruotas tekstas, 2019 m. sausio 10 d. publikuotas viename lenkiškame tinklalapyje. Prie nuotraukos paaiškinta, kad joje matyti, kaip geležinkelis modernizuojamas Rumunijoje.

Nors fotografijos atspalvis kiek skiriasi, tai yra akivaizdžiai ta pati vieta: naudojama tokia pati įranga, tolumoje matyti tokiu pačiu atstumu stovintys trys elektros stulpai, kairėje – medžiai, kurių laja yra identiškos formos, o dešinėje – du tie patys darbininkai.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Geležinkelis
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Geležinkelis

Darbai vyko dar anksčiau nei 2019 m. pradžioje, kai nuotrauka pasirodė internete, mat medžiai yra žali lyg pavasario pabaigoje ar vidurvasarį.

Dalis prekių ir žmonės judėti gali

Kaip žinoma, birželio 17-ąją įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, Lietuva apribojo rusiško plieno bei kitų juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi Europos Komisijos (EK) išaiškinimu.

Reaguodama į tai Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. Tačiau dar 1994 m. pasirašyta Rusijos ir ES sutartis leidžia apriboti kitos pusės tranzitą.

Netrukus Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui buvo įteikta nota, kurioje paaiškinta, kad ribojamas tik tam tikros kategorijos prekių tranzitas.

15min iliustracija/Tranzito geležinkeliu iš Rusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvą trasa
15min iliustracija/Tranzito geležinkeliu iš Rusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvą trasa

Per Lietuvos teritoriją toliau gali vykti keleiviai, gabenamos prekės, kurioms netaikomas ES sankcijų režimas. Be to, tranzitas iš Rusijos vis dar gali būti vykdomas Baltijos jūra arba oru.

Informacijos apie ES priimtas ribojamas priemones galima rasti čia ir čia.

Nuo savaitgalio įsigaliojo naujos sankcijos Rusijai – per Lietuvą ir kitas ES šalis nebegalima vežti rusiško cemento ir alkoholio, kvotas viršijančių trąšų.

Nuo rugpjūčio 10-osios tas pats bus taikoma angliai ir kitam iškastiniam kurui, nuo gruodžio 5-osios – naftai.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?