Jis pastebi, kad Y kartos jaunimas pasirenka ugdyti išskirtinai tik vienus – kietuosius arba minkštuosius gebėjimus, tačiau darbo rinkoje, jo nuomone, reikalingi tiek vieni, tiek kiti.
G.Sarafinas sako, kad vienas labiausiai kontroversiškų egzaminų vis dar yra lietuvių kalbos. Nors šiais metais aukščiausią balą iš lietuvių kalbos egzamino gavo daugiausiai mokinių per penkerius metus, dalis lituanistų nemano, kad egzaminas apskritai yra tinkamas.
„Lituanistai yra išsidalinę į dvi grupes, vieni palaiko, kad šis egzaminas yra tinkamas, bet yra sočiai ir nepalaikančių, esą jis neparodo žmonių lietuvių kalbos mokėjimo ir pasiekimų.
Tai vyksta jau 10 metų, o sistema galioja nuo 2011-ų metų, ir Nacionalinė švietimo agentūra svarsto, ką ir kiek reikėtų keisti. Tad kalbant apie lietuvių kalbą, nėra viskas taip sklandu, aišku ir nekeistina“, – sako jis. Bet nemano, kad verta tikėtis pokyčių, nes šiais metais daugiau mažiau viskas vyko sklandžiai.
Jis pastebi, kad kasmet, kaip ir šiemet, džiaugiamasi anglų, bei rusų kalbų egzaminų rezultatais, tačiau nemano, kad yra kuo džiaugtis.
G.Sarafinas teigia, kad rusų kalbos egzaminą dažniausiai laiko mokiniai, kuriems rusų yra gimtoji kalba arba šia kalba bendraujama šeimoje, todėl ir klausimų egzaminui nekyla.
Anglų egzaminas jau kelintus metus taip pat rodo labai gerus mokinių rezultatus, tačiau, pasak specialisto, neatitinka tarptautinių standartų.
„Šnekama daug metų, kad jis gerai išlaikomas, bet yra per lengvas, tai yra – atitinka B1 lygį, nors kitose valstybėse abiturientai laiko sudėtingesnį anglų kalbos egzaminą, tai yra – B2 lygį. Mes čia atrodom kaip gyvenantys su palengvinta programa“, – mano jis bei papildo, kad, norint stoti į užsienio aukštąsias mokyklas, anglų kalbos brandos egzaminas nėra pakankamas.
Kalbėti apie fundamentaliuosius dalykus, tokius kaip chemiją, fiziką ar informatiką sunku, nes Lietuvoje šiuos egzaminus laiko tik nedidelė dalis mokinių.
„Jeigu iš 23 tūkstančių tik tūkstantis laiko, tai kiti iš viso jos atsisakę nuo dešimtos klasės. Laiko tik tie, kurie mano, kad jie dar kažką supranta. O kiti nei mano, kad supranta, nei laiko, nei mes galime daryti išvadas, kaip jie mokosi chemijos“, – teigia jis. Panaši situacija pastebima kalbant ir apie kitus – neprivalomus egzaminus.
Todėl jaunuoliai, pasak jo, rinkdamiesi dalykus, kuriuos mokysis dvejus paskutinius metus mokyklose, neretai atsisako dalykų, kurie šiems atrodo sunkūs arba nereikalingi. Nors toks požiūris, sako jis, itin keistas.
Kas lemia prastus egzaminų rezultatus?
Paklaustas, kokios priežastys galėjo lemti prastus egzaminų rezultatus, jis pateikia tris esmines priežastis: bendrą mokyklos klimatą, karantino pasekmes bei bendrą švietimo lygį šalyje.
Jis sako, kad pirmiausia labai svarbu, ar mokykloje mokytis yra madinga ar ne, ką nulemia administracija.
„Jeigu mokykloje yra kieta nesimokyti, tai net tiems, kurie turėjo aspiracijų kažko siekti, numuša [norą – red.] ir dar juokiasi, tyčiojasi iš jų“, – teigia jis. Bet pabrėžia, kad tokių mokyklų, kuriose skaityti knygas ir mokytis madinga, Lietuvoje tikrai dar yra.
Kaip vieną priežasčių šių metų prastiems būtent matematikos egzamino rezultatams specialistas mini karantino padarinius. Pasak jo, tai, kaip mokinys buvo paruoštas egzaminui, priklausė nuo mokytojų noro pasiaukoti ir nepalikti mokinių likimo valiai.
„Aš žinau Vilniuje, ne kaimuose, prestižiniuose rajonuose, kur matematikos pamokų nuotoliniu būdu nebuvo. Mokytojai parašė užduotis į tamo [dienyną – red.] ir jūs sukitės patys, kaip suprantat – atsiunčiat sprendimus ir atsakymus. Tai vaikai neturėjo galimybės kažko pasiklausti.
O kitose mokyklose ta pagalba buvo maksimali. Mokytojai nusialino dirbdami po 12 valandų per parą, bet vaikų nepaleido, jie nenukentėjo. Yra mokyklų, kur rezultatai gražūs“, – skirtingomis mokinių patirtimis dalijasi jis.
Tačiau dar vienas svarbus aspektas, kaip teigia G.Sarafinas, yra bendra švietimo sistema ir darbas su silpniausiais mokiniais.
„Dažnai visą mūsų švietimo statistiką, rodiklius ir tokį nykų vaizdą daro būtent žemų pasiekimų mokinių rezultatai. <...> Kitos valstybės suvokia, kad verta samdyti korepetitorius silpniausiems vaikams ir dirbti individualiai, nes yra vaikų grupės, kurie nesugeba dirbti klasės būdu. Jie prisirenka spragų, o paskui tai virsta į dalyko, mokytojo nekentimą. Reikia pradėti nuo spragų taisymo“, – pastebi jis.
Jei korepetitoriai brangūs, yra pigesnių variantų – samdyti mokytojus po pamokų dirbti su vaiku tiek, kad jis išmoktų.
G.Sarafinas sako, kaip pavyzdį galime imti ne turtingiausias šalis, kaip Singapūras, bet, pavyzdžiui, Indiją. Šioje šalyje mokyklos išbandė keletą skirtingų būdų, kol galiausiai ėmė samdyti korepetitorius kiekvienam vaikui, kad šie iki galo išmoktų temą ir taip nesiformuotų „sniego gniūžtės“ sindromas. Pasak specialisto, jau po metų šios mokyklos pamatė, kad tiksliųjų mokslų rezultatai ėmė gerėti dvigubai.
Jis mano, kad Lietuvoje galima būtų pritaikyti panašius žingsnius. „Jei korepetitoriai brangūs, yra pigesnių variantų – samdyti mokytojus po pamokų dirbti su vaiku tiek, kad jis išmoktų“, – sako jis.
Jis sako, kad nereikėtų pamiršti ir senų metodų, tokių kaip palikimas po pamokų ar antriesiems metams, kas šiuo metu Lietuvoje taikoma labai retai.
Nepakanka ugdyti tik vienus gebėjimus
Kalbėdamas apie pokyčius G.Sarafinas sako, kad matematikos egzamino rezultatai supurtė ne pavienes, o visas švietimo grandies dalis. Todėl ši situacija, jo nuomone, gali suveikti kaip geras impulsas tiek mokykloms, tiek patiems mokiniams, kuriems neretai stinga motyvacijos mokytis.
„Įsivaizduoju, kad tėvai, kurie galės, savo vaikams samdys korepetitorius, kad juos kilstelėtų bent paskutiniais metais su tiksliaisiais mokslais.
Kartu mokytojai galės didinti per tai jaunesnių laidų motyvaciją, kas irgi yra svarbu, nes mokytojams visada sunkiausia, jie liūdi, kad neturi įrankių ir priemonių, kaip padidinti nenorinčiųjų mokytis motyvaciją, tai šiuo atveju atsirado įrankis“, – teigiamų dalykų pastebi jis.
G.Sarafinas akcentuoja ir tai, kad Lietuvoje neretai jaunuoliai ugdo tik kietuosius arba minkštuosius gebėjimus, bet ne abu kartu ir tai nėra sveikintina tendencija.
„Mokslininkai sako, kad gyvenime gerai save realizuoja ir kur save padėti randa tie žmonės, kurie moka matematiką ir yra empatiški – gerai komunikuoja. Tai jeigu mūsų vaikai, reikšminga dalis jų, vieno gebėjimo neturi, jiems nebus lengva. O pas mus jaunimas orientuojasi į viena ir stebisi, kad darbdaviai nevertina.
Mokslininkai sako, kad gyvenime gerai save realizuoja ir kur save padėti randa tie žmonės, kurie moka matematiką ir yra empatiški – gerai komunikuoja.
Kalbantis su užsienio mokslininkais, jie sako, kad šiais laikais yra dvi dedamosios – jeigu nori būti kūrėjas, tau reikia būt kūrybiška asmenybe ir išmanyti technologijas, bet jeigu pas mus jaunuoliai laiko save kūrybingais, bet technologijų neišmano, tai nežinau, ką jie kurs“, – Y kartos mokymosi spragas išryškina G.Sarafinas.
Pasigenda aiškių tikslų iš sprendimų priėmėjų
Tačiau ne viskas priklauso nuo mokinių. Esminį vaidmenį vaidina ir valstybė bei sprendimų priėmėjai, iš kurių G.Sarafinas pasigenda aiškių tikslų, ko norima pasiekti.
Pasak jo, Lietuvoje tikslai ir strategijos yra „išplaukę”. Pavyzdžiui, kalbama apie dešimtmečius ir kaip atrodysime tarptautiniuose tyrimuose, bet nėra tikslų, orientuotų į konkrečius pasiekimus, nurodant tikslius terminus.
„Kitais metais pasiekti, kad ne du trečdaliai, o trys ketvirtadaliai abiturientų išlaikytų matematikos egzaminą ir įgytų matematikos pagrindus“, – aiškaus tikslo pavyzdį pateikia jis. Tokiu atveju, sako specialistas, galėtų būti skiriamos lėšos, įpareigojami universitetai ir kolegijos prisidėti prie spragų naikino.
„Jeigu valstybė užsikelia aukštą kartelę, tikslą, atsiranda šokio tokie nedideli pinigai ir padedame tiems vaikams. Ir net po metų pamatytume, kad tai veikia. Paskui dar aukščiau kartelę, paskui kitus dalykus įtraukti“, – mano jis.
Tokių pasisakymų kaip „mums liūdna, kad tokie rezultatai”, „mums nerimą kelia”, nepakanka, mano G.Sarafinas. O ir pasiteisinimas, kad pagal šios kartos dešimtos klasės egzamino rezultatus galima buvo nuspėti tokius brandos egzaminus, nėra esmės nekeičia. Nes dešimtos klasės egzaminų rezultatai ir toliau negerėja, todėl reikėtų nesiteisinti, o naikinti to priežastis, mano jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius BNS sakė, kad dėl prastėjančių egzaminų rezultatų nuo rugsėjo bus imamasi konkrečių priemonių – atnaujinamas ugdymo turinys, tobulinama mokytojų kvalifikacija. Tačiau, jo žodžiais, net ir dabartinė sistema daugeliui leidžia pasiekti gerą mokymosi lygį, o didžiulius atotrūkius tarp moksleivių pasiekimų lemia socialiniai ir psichologiniai niuansai, kurie „siejasi ir su mokinio aplinka“.
