Rodo nuo 2021 metų
Kone pusės minutės vaizdo įrašu, kuriame matoma nežinia kur nufilmuota kažkokia medžiaga, ketvirtadienį pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos.
„Prancūzijoje po didelių liūčių rastos grafeno sankaupos“, – paaiškino ji.
Greta dar rusiškai prirašė: „Prancūzijoje po audringų liūčių vietos gyventojai balose randa kažką keisto.
Socialiniuose tinkluose teigiama, kaip ir šiame vaizdo įraše, kad tai – grafenas. Keletas universitetų bendradarbių jau sureagavo į šiuos vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose, teigdami, kad jie yra suvaidinti, tačiau visuomenė yra labai susirūpinusi.“
Į „Google“ paieškos sistemą nukopijavus šį tekstą, išmetamas viename rusiškame tinklaraštyje kiek anksčiau ketvirtadienį paskelbtas identiškas įrašas su tais pačiais vaizdais, tik jame dar paaiškinta, kad „keistos krūvelės panašios į mažų nežinomos medžiagos dalelių, turinčių saviorganizacijos savybę, sankaupas“.
Internete paieškojus informacijos pagal raktažodžius anglų kalba „Prancūzija grafenas liūtys“, galima rasti ir tą patį vaizdo įrašą su anglišku prierašu: „Pasak žmogaus, kuris nufilmavo šį įrašą, po smarkios audros ir stiprių liūčių Prancūzijoje balose buvo rasta plūduriuojančio grafeno oksido.“ Jis taip pat buvo įkeltas ketvirtadienį.
Tokiu pačiu būdu galima išsiaiškinti, kad vaizdo įrašas buvo platinamas jau 2021 m.
Spalio 1-ąją šie kadrai pasirodė „BitChute“ (vaizdo įrašų talpinimo platformoje, panašioje į „YouTube“, tik žinomoje kaip radikalų, melagienų platintojų, sąmokslo teoretikų, neapykantos kurstytojų priebėga). Jie buvo parodyti per 4 min. trukmės biostatistiko Ricardo Delgado interviu su mediku Jose Luisu Sevillano.
Vaizdo įrašą su komentaru „Atskleista! Po liūčių pastebėta keista metalą primenanti medžiaga, panaši į grafeną“ netruko paskelbti panašus tinklalapis „RoxyTube“.
Jis cituotas ir tinklalapyje „Orwell City“, anksčiau skelbusiame melagienų, pavyzdžiui, apie kaukėse, kuriomis buvo saugomasi nuo koronaviruso, gyvenančius paslaptingus morgelonus.
Taip pat skaitykite: Ant kaukių pamatė judančių sintetikos pluoštelių ir gąsdina, kad užkrės „kirminai“
Iš dešiniajame viršutiniame kampe matomo ženklo galima suprasti, kad vaizdo įrašo autoriai yra „La Quinta Columna“ (ist. „Penktoji kolona“) – televizija, prisistatanti kaip „alternatyvios informacijos be cenzūros“ skelbėja.
Juodas, bet beveik permatomas
Bet tokios išvados yra klaidingos. Visų pirma dėl to, kad iš trumpo prastos kokybės vaizdo įrašo, padaryto nežinia kur, kada ir kokiomis sąlygomis, sunku suprasti, kas iš tikrųjų matyti.
Minėtame interviu teigiama, esą iš pradžių pasirodė, kad tai lervos. Dalelės įraše juda, tad įmanoma, kad tai gali būti gyvi organizmai, metalo gabaliukai, judantys dėl įsimagnetinimo, kokia nors medžiaga, tiesiog plūduriuojanti vandenyje (mat kalbama apie laiką po liūčių) ar dar kas nors.
Norint patvirtinti, kad tai yra konkrečiai grafenas, o ne koks nors kitas metalas, reikėtų atlikti tyrimus, tačiau įraše nieko panašaus nėra, tik parodytos dalelių sankaupos ir pateikti neaišku kuo paremti komentarai.
Iš vieno sluoksnio anglies atomų, išdėstytų kaip korys, sudarytas grafenas yra tvirčiausia, ploniausia ir laidžiausia medžiaga. 2010 m. už jos sukūrimą buvo skirta Nobelio fizikos premija.
Dėl elektrinio laidumo, skaidrumo, mechaninių savybių grafenas yra labai patraukli medžiaga taikyti įvairiose srityse: nuo jutiklių ir alternatyvios energetikos iki biomedicinos ar filtrų. Pasižyminti gera talpa, ilgaamžiškumu ir stabilumu, ši medžiaga naudojama telefono baterijose.
Grafeno oksidas ir jo struktūros mažai toksiškos ląstelėms, tačiau vis dar yra prieštaringos informacijos, todėl medicinoje nenaudojamas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros docentas dr. Egidijus Griškonis portalui 15min yra pasakojęs, kad grafeno junginiai nėra nauja medžiaga ir dauguma žmonių su ja yra susidūrę.
Su grafenu žmonija pirmą kartą „susipažino“ tikriausiai dar tuomet, kai buvo įskelta pirmoji ugnis. Su juo turime reikalų degindami kokį nors kurą – grafeno ir kitų anglies nanodarinių susidaro įvairių degimų metu.
Grynoji medžiaga grafeno oksidas gaunama oksiduojant grafitą.
Ši medžiaga itin gerai sugeria visų matomų bangų ilgių šviesą, todėl yra juodos ar tamsiai rudos spalvos. Bet ji yra milijoną kartų plonesnė už žmogaus plauką, todėl paprastas grafeno lakštas yra beveik permatomas.
Todėl sunkiai tikėtina, kad plika akimi matomos dalelės, kurios net nebūtinai yra metalas, galėtų būti grafenas. Tai būtų galima patvirtinti nebent specialiais tyrimais, tačiau vaizdo įraše nei jie patys, nei jų rezultatai nerodomi ir nepristatomi.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Internete platinamas vaizdo įrašas, kuriame esą matyti Prancūzijoje po liūčių balose atsiradęs grafenas, be papildomos informacijos klaidina. Iš pusės minutės trukmės mėgėjiškai nufilmuotos medžiagos neįmanoma suprasti, kas iš tiesų rodoma, išvados padarytos be jokių tyrimų. Grafenas yra vieno anglies atomo storio medžiaga, dėl plonumo yra beveik permatoma.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
