Išimtį suteiktų Lietuvos prezidentas
Pagal dabar galiojančius įstatymus, ypatingų nuopelnų mūsų valstybei turintis Lietuvos pilietis, kuris įgijo ir kitos valstybės pilietybę, negali išsaugoti Lietuvos pilietybės. Tačiau užsienio valstybės pilietis, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, gali išimties tvarka įgyti Lietuvos pilietybę neprarasdamas turimos kitos valstybės pilietybės.
„Lietuvai yra garbė, kad mūsų šalį pasaulyje garsinantys žmonės yra Lietuvos piliečiai. Neteisinga, kad valstybei ypatingai nusipelnę Lietuvos piliečiai iki šiol būdavo priversti atsisakyti savo gimtosios šalies paso“, – sako prezidentė.
Neteisinga, kad valstybei ypatingai nusipelnę Lietuvos piliečiai iki šiol būdavo priversti atsisakyti savo gimtosios šalies paso.
Todėl prezidentė siūlo nustatyti, kad Lietuvos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų mūsų valstybei ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, galėtų išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Prezidentės inicijuotomis pataisomis taip pat numatoma galimybė ypatingai nusipelniusiam Lietuvos valstybei žmogui, kuris turėjo Lietuvos pilietybę, bet po to jos neteko, susigrąžinti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės.
Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
Sprendimus dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo ir grąžinimo priimtų Lietuvos Respublikos prezidentas.
Konstitucija numato, kad dviguba pilietybė gali būti tik reta išimtis. Prezidentės inicijuotos įstatymo pataisos atitinka šią Konstitucijos nuostatą, nes jomis užtikrinama, kad dviguba pilietybė netaps masiniu reiškiniu. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad norint plačiai taikyti dvigubą pilietybę, Tauta referendumu turi priimti Konstitucijos pataisas.
Ž.Ilgausko atvejis ir pataisų pateikimas – tik sutapimas?
Kaip BNS sakė prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, šios pataisos būtų taikomos visiems Lietuvai nusipelniusiems asmenims, tarp jų - ir garsiems lietuvių sportininkams, kurie kreiptųsi į Lietuvą dėl pilietybės išsaugojimo.
„Šios pataisos būtų taikomos apskritai visiems Lietuvos piliečiams, kurie turi ypatingų nuopelnų ir gali įrodyti tų ypatingų nuopelnų buvimą, kad jie galėtų išlaikyti pilietybę. Šiuo atveju, būtų reikalingas prezidento sprendimas – jei būtų tokio asmens prašymas išlaikyti, susigrąžinti pilietybę, jei ji bus prarasta, reikalingas tokio asmens prašymas ir prezidentė tada spręs“, – sakė ji.
Tai yra nebūtinai šitas atvejis – šią mintį turėjome ir anksčiau, kai buvo pasigirdusi informacija ir dėl Žydrūno Ilgausko, ir dėl ledo ritulio žvaigždžių, – sakė R.Svetikaitė.
Apie tai, jog Pilietybės pataisos bus teikiamos Seimui, prezidentūra pranešė dar rugpjūtį.
Anot R.Svetikaitės, tai, jog prezidentės siūlomos pataisos yra teikiamos VRM pradėjus Ž.Ilgausko pilietybės naikinimo procedūrą, yra sutapimas, nors ji pripažino, jog krepšininko atvejis buvo vienas tų, kurie paskatino pataisų atsiradimą.
„Tai yra nebūtinai šitas atvejis – šią mintį turėjome ir anksčiau, kai buvo pasigirdusi informacija ir dėl Žydrūno Ilgausko, ir dėl ledo ritulio žvaigždžių. Be jokios abejonės, tai yra tie žmonės, kurie inspiruoja tam tikrus pokyčius. Bet tai yra taikoma visiems“, – pabrėžė prezidentės patarėja.
Apie tai, jog be Lietuvos pilietybės jau septynerius metus turi ir JAV pilietybę, šių metų balandį informavo žymus ledo ritulininkas, NHL „New Jersey Devils“ klubo žaidėjas Dainius Zubrus. JAV pilietybė jam buvo suteikta tuomet, kai Lietuvos įstatymai nebuvo tokie griežti dvigubos pilietybės klausimu.
