„Europos Sąjunga pripažino rusišką vakciną geriausia“, – rusų kalba parašytu įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ vasario 7 dieną pasidalino kontroversiškais pareiškimais socialinėje erdvėje garsėjantis buvęs politikas.
Tai nėra tiesa. Sausio 29 dieną Europos vaistų agentūra (EMA) gavo ir priėmė paraišką registruoti „Sputnik V“ vakciną, tačiau iki jos pripažinimo, aprobavimo ir tuo labiau galimybės vykdyti masinę vakcinaciją Europoje dar laukia ilgas kelias.
Vienintelė ES „Sputnik V“ vakciną perka Vengrija. Šalies sveikatos apsaugos institucijos patvirtino Rusijos vakciną nuo koronaviruso vasario 7 dieną. Iš viso planuojama pirkti 2 mln. dozių, per tris mėnesius.
Pasitikėjimo klausimas
Rusija pirmoji pasaulyje patvirtino vakciną nuo koronaviruso – pradėjo ja skiepyti nepasibaigus trečiajai klinikinių bandymų fazei ir taip sukėlė abejonių dėl jos saugumo.
Britų mokslo žurnalas „Lancet“ vasario pradžioje išties paskelbė, kad Rusijoje sukurta vakcina nuo koronaviruso „Sputnik V“ yra saugi ir veiksminga.
Tyrimą komentavę nepriklausomi mokslininkai, nesusiję su šiais tyrimais, akcentavo, kad ši vakcina buvo kritikuojama dėl skubėjimo ją sukurti ir skaidrios informacijos stokos.
Pasitikėjimo „Sputnik V“ vakcina Rusijos gyventojams neprideda ir tai, kad šalies prezidentas Vladimiras Putinas vis dar vengia skiepytis.
Praeitų metų gruodžio 28 dieną V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, esą prezidentas nesiskiepija dėl to, jog tuo metu dar nebuvo gautas formalus leidimas vakcinuoti vyresnius nei 60 metų asmenis.
Šių metų sausio 10 dieną D.Peskovas paneigė pasklidusius gandus apie tai, jog V.Putinas buvo paskiepytas rusiška vakcina.
Skirtingų apklausų duomenimis, „Sputnik V“ vakcina Rusijoje pasitiki tik apie pusę gyventojų.
Propagandos technikos
„Rusijoje pagamintus skiepus jau pripažino visa Europa. Jie daug efektyvesni ir pigesni už vakarietiškas ampules, kurias mums siūlo valdžia, jų pakankamai net neturėdama.
„Sputnik V" mūsų politikai vadina „prorusiška propaganda". Užtat primygtinai rekomenduoja brangesnę ir su šalutiniais poveikiais vakciną. Vadinasi, ir toliau ramia sąžine stebės, kaip miršta Lietuvos žmonės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia Z.Jedinskis.
Dekonstruojant buvusio politiko žodžius galima aptikti net kelias jau seniai žinomas propagandos metodikas.
Visų pirma – Z.Jedinskis savo įrašuose naudoja kelias propagandos technikas. Tokie teiginiai, kaip „visi pasaulio mokslininkai“, „visa Europa“ skirti padidinti siunčiamos žinutės legitimumą.
Absoliutinimas – kai remiantis vienu atveju padaroma visaapimanti išvada. Šiuo atveju – remiantis vienu mokslininkų tyrimu skelbiama, kad Z.Jedinskio teiginį palaiko „visi pasaulio mokslininkai“.
Vilniaus universiteto (VU) dėstytojo, žiniasklaidos ir medijų specialisto Viktoro Denisenko teigimu, bet koks absoliutinimas – rimtas ženklas suklusti.
„Bet kuri žinutė, kurioje vartojama konstrukcija, kad „visi kažką daro“, parodo, kad tai yra potencialus informacinis manipuliavimas. Pasaulyje yra taip, kad visi iki vieno niekada nepasižymi vienu požymiu“, – aiškino žiniasklaidos specialistas.
Bet kuri žinutė, kurioje vartojama konstrukcija, kad „visi kažką daro“, parodo, kad tai yra potencialus informacinis manipuliavimas.
V.Denisenko pabrėžė, kad bendro mokslininkų sutarimo dėl rusiškos vakcinos nebuvo.
„Kalbant apie konkretų atvejį, sakyti: „visi pasaulio mokslininkai“ tikrai negalima, nes dėl „Sputnik V“ vakcinos pirminiame etape, kai tik ji atsirado ir Rusijos mokslininkai ėmė plačiau apie tai kalbėti, buvo labai daug ir didelių abejonių. Vyko mokslinė diskusija to paties žurnalo „Lancet“ puslapiuose“, – priminė specialistas.
Z.Jedinskio įraše taip pat apeliuojama į žmonių norą elgtis kaip visi, sekti mada (angliškai ši technika vadinama band wagon ir dažnai naudojama reklamose).
Galiausiai Z.Jedinskis išdėstytas mintis stiprina į žmonių emocijas nutaikytu bauginimo mišiniu: gąsdinama kitų, jau registruotų, vakcinų šalutiniu poveikiu ir net mirtimi.
Emocijos yra vienas pagrindinių taikinių, per jas bandoma paveikti žmonių įsitikinimus ir nuostatas trumpuoju laikotarpiu. Propagandos skleidėjai dažnai bando paveikti auditorijas per tris jausmus: baimę, nežinomybę ir abejonę.
V.Denisenko manymu, Z.Jedinskio teiginys, kad (Lietuvos politikai) „toliau ramia sąžine stebės, kaip miršta Lietuvos žmonės“, neatitinka tiesos.
„Tai yra akivaizdi manipuliacija – grasinti mirtimi. Propaganda labai dažnai žaidžia itin stipriais jausmais, o baimė, be jokių abejonių, yra stiprus jausmas. Jau nekalbant apie šio teiginio teisingumą. Galbūt galėtume svarstyti apie tokius pareiškimus, jei Lietuvos valdžia iš viso nieko nedarytų – sėdėtų sudėjus rankas. Tačiau Lietuva yra įsigijusi ES registruotų vakcinų, jau prasidėjo skiepijimo procesas“, – pabrėžė ekspertas.
Šalutinis poveikis
Z.Jedinskio įrašai konstruojami taip, kad susidarytų įspūdis, jog vakcina „Sputnik V“, skirtingai nei vakarietiškos, neturi šalutinių poveikių. Tai nėra tiesa.
Sausio pradžioje Argentinos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad 317 iš daugiau nei 32 tūkst. pirmųjų paskiepytųjų rusiškąja „Sputnik V“ vakcina pranešė apie šalutinius poveikius.
Dažniausiai pasitaikęs šalutinis poveikis buvo karščiavimas, galvos skausmas.
Tai įprastas, lengvas šalutinis poveikis, kurį informaciniuose vakcinų lapeliuose mini ir kiti gamintojai.
„Galimas alerginių reakcijų išsivystymas, trumpalaikis kepenų transaminazių, kreatinino ir kreatino fosfokinazės kiekio padidėjimas kraujo serume“, – rašoma dokumente.
Rezonansiniai pasisakymai
LLRA-KŠS narys Z.Jedinskis ne kartą atsidūrė visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio centre.
Z.Jedinskis buvo Seimo narys dvi kadencijas nuo 2012-ųjų.
Buvusio parlamentaro įrašai socialiniame tinkle „Facebook“ praeityje kėlė nemažai klausimų. Pavyzdžiui, 2014 metais Z.Jedinskis savo paskyroje paragino NATO bombarduoti Kijevą.
„Iniciatyvą turi perimti NATO ir pradėti bombarduoti Kijevą, kad būtų priverstinai įtvirtinta taika – kaip tai buvo įgyvendinta, kai NATO bombardavo Belgradą, kad Serbija pripažintų Kosovo nepriklausomybę“, – savo paskyroje paskelbė tuometinis parlamentaras.
2015 metais jis Maidaną Kijeve palygino su riaušėmis prie Seimo 2009-ųjų žiemą.
Kitą kartą 2009 metų protestus politikas prisiminė pernai rugpjūtį prasidėjus protestams Baltarusijoje.
„Baltarusijoje policija gina Konstituciją, o Lietuvoje 2009 metais policija gynė tuos, kurie pažeidė Konstituciją“, - pareiškė tuometinis Seimo narys.
2017 metais Z.Jedinskis, komentuodamas tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio išreikštą paramą didinti išlaidas gynybai, pareiškė, kad užuot tai darius reikėtų su Rusiją pasirašyti nepuolimo sutartį.
„Siūlau su Rusija pasirašyti nepuolimo sutartį, tokį Lavrovo-Linkevičiaus paktą“, – „Facebook“ tuomet rašė LLRA-KŠS atstovas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
