– Kas yra „deepfake“, kuo tai skiriasi nuo kitų melagienų?
– Tai vaizdo technologija, kuri iš viešai prieinamų video turinio, nuotraukų sukuria dirbtinį vaizdą, kurio žmogus niekada nėra sakęs, ar atsiduria vietose kuriose niekada nėra buvęs.
Pati technologija sukurta 2017 metais, kai tinkle „Reddit“ asmuo, naudojantis kompiuterines technikas, sukūrė dinamišką vaizdą, kuris pakankamai įtaigus ir lengvai įtikina, kad tai yra tikra filmuota medžiaga. Pačioje pradžioje panaudojant žymių aktorių ar dainininkių medžiagą buvo kuriamas pornografinis turinys. Šiandien tai panaudojama daug plačiau, žymiems politikams, opozicijos atstovams įdedama į lūpas tai, ko jie niekada nėra sakę, darę.
– Kaip sugebama įdėti žodžius į lūpas, kurių niekada niekas nėra sakęs?
– Prisiminkime filmą „Terminatorius“ ir jo siužetą, kuomet iš šachmatų lentos formos grindų iškyla vaizdas. Tuo metu tai buvo didžiausias kompiuterinės grafikos pasiekimas, už tai net „Oskarą“ gavo, o dabartinės technologijos leidžia kurti vaizdus, kurie sukuriami labai realūs. Tad informacinių technologijų pažangos dėka tokie dalykai tampa įmanomi.
– Ar „deep fake“ – tik vaizdo įrašai?
– Dažniausiai tai vaizdas, tačiau įmanoma panaudoti ir garsą. Net ir mūsų pokalbio metu gali būti padaryta jo kopija, iš mano ar jūsų pokalbio manieros sukurtas tam tikras garso takelis, pridėti žodžiai, sakiniai ir papasakota istorija, kurios mes nekalbėjome. O po to jau paneigti tai bus gerokai sudėtingiau, nebus lengva apgautą žmogų įtikinti, kad jis apgautas.
Tai labai sudėtingas procesas ir tai specialiosioms tarnyboms ar autoritarinėms valstybėms suteikia didžiulį pranašumą prieš kitus, manyčiau tai bus informacinių karų ir propagandos ateitis.
– Sukurti tokį turinį gali bet kas, kas turi minimalius kompiuterinio raštingumo gebėjimus?
– Specialių mokslų baigti tikrai nereikia. Reikia nebent kantrybės ir medžiagos, kurią norima apdoroti. Greitu laiku pats kompiuteris už jus tai padarys, be žmogaus įsikišimo.
Greitu laiku negalėsime pasitikėti net pačiu savimi. Ir tai yra didelė problema. 2019 metais Kinija priėmė įstatymą, kuris teigia, kad negalima naudoti „deep fake“ technologijos. O kas nustatys, kad tai yra „deep fake“? Atsakymas – Kinijos valdžia ir nustatys. Įsivaizduokite, pasklinda medžiaga, kurioje kompromituojama komunistų partija, o turint tokį įstatymą nebelieka klausimo, ar ta medžiaga tikra ar ne. Žmogus nebežinos kur tiesa, bus labai sunku įtikinti, kad tavo akys tau meluoja.
Būti pirmam, pranešusiam žinią, nebebus vertybė
- Kaip žiniasklaidos atstovams teks organizuoti darbą, kuomet galima sulaukti netikros žinios iš patikimo asmens, valstybės vadovo ir panašiai?
- Jums darbas pasunkės, teks keisti veiklos modelį, kuomet buvo siekiama būti pirmam. Didelė tikimybė, kad būti pirmam, pranešusiam žinią, nebebus vertybė. Taps svarbu būti pranešusiam tikrą žinią, gal net valanda ar pusdieniu vėliau, kol nebus pilnai įsitikinta, kad tai nėra deepfake. Taip pat aiškiai turime suprasti, kad esant socialinių tinklų įtakai yra visos galimybės plisti melagienoms, kuriomis didelė dalis žmonių patikės.
- Jeigu yra nuodas, turi būti priešnuodis. Ar yra technologija, kuri padeda identifikuoti, ar tai yra tikra informacija?
- Priešnuodžiai yra kuriami ir bandoma ieškoti įvairių programų, kurios turėtų parodyti, jog tai sintetinis, dirbtinai sukurtas vaizdas. Tik yra viena problema. Tie, kurie kuria "deepfake" žinią, visada bus šiek tiek priekyje. Žiniasklaidai teks ieškoti tikrųjų informacijos šaltinių netikros žinios paneigimui.
Puikus pavyzdys, kaip melagienas kuriantys žmonės bus žingsniu priekyje: prieš rimtą politinį įvyki paskleidžiama dezinformacija, ji paveikia rinkimus ir po jų paaiškėja, kad ji buvo neteisinga.
Tiems kuriems teks aiškintis atskleisti melą ir jį užkardyti, laukia ne itin lengvas uždavinys.
- 2024 metais Lietuvoje bus neeiliniai, turėsime net trejus rinkimus. Kuo šis laikotarpis bus pavojingas mums?
- Pavojingas dėl to, kad bus galima sukurti oponentus diskredituojantį turinį, sukurti sąmokslo teorijas. Kita problema, informacija nėra pasiekiama iš vieno kanalo, o tai palengvins netikros informacijos sklaidą. Žinoma, tikroji žiniasklaida ją paneigs, tačiau auditorija žmonių, kuri nevartoja jos, apie tai, kad tai netiesa, nesužinos. Ne tik gali patikėti, bet ir būti pastūmėta balsuoti už vienus ar kitus, o nukentėję turės įrodinėti savo teisumą.
- Ar Lietuva turi pakankamai resursų kovoti su dezinformacija, ir kur atsiliekame?
- Mes nesame blogoje situacijoje, turime politinį suvokimą. Mums yra suprantama, kad dezinformacija yra rimtas dalykas. Kur mes atsiliekame, neturime didelių resursų, kurie galėtų technologiškai gaudyti melagienas. Taip pat, pati auditorija išsiskaidžiusi, o tuomet ją įtikinti, kad informacija netikra, yra sudėtinga. Nėra priėjimo prie šios auditorijos. Situacija nėra vienareikšmiška - yra kuo pasidžiaugti, yra ir skylių, kurias reikės lopyti.
