Parlamentaras tai sakė po teismo sprendimo, kad įstatymu tokia nuostata negali būti įvesta – tam reikalingos Konstitucijos pataisos per referendumą.
„Teismas pasakė, kad politikų atsakomybė apsispręsti šiuo klausimu, ir politikai Seime turės apsispręsti ir įtvirtinti aiškiai balsuodami, kad būtent transatlantinis kriterijus ar geopolitinė orientacija, kaip buvo pasakyta KT išaiškinime, ir yra tas kelias, kuriuo mes turime eiti“, – išklausęs KT sprendimą žurnalistams sakė Ž.Pavilionis.
KT penktadienį paskelbė, kad dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją. Seimo prašymu teismas skelbė ankstesnių savo nutarimų išaiškinimą atsakydamas į klausimą, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.
Savo sprendime KT pažymėjo, kad įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį galimybė turėti dvigubą pilietybę būtų suteikta išvykusiesiems į ES ar NATO šalis, būtų nesuderinamas su Konstitucija, bet toks kriterijus galimas surengus referendumą ir tokiu būdu pakeitus pagrindinį šalies įstatymą.
Pasak KT, Konstitucijos nurodyta tvarka nusprendus keisti 12 straipsnio nuostatą „kriterijumi gali būti ir Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija“.
„Konstitucijos 12 straipsnio antros dalies peržiūros vienu iš kriterijumi gali būti ir Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos geopolitinė orientacija, t. y. galimas ir toks Konstitucijos pakeitimas, dėl kurio teiravosi Seimas, galima Konstitucijoje nustatyti ir taip, kad Lietuvos piliečiai gali turėti kitų ES narių ar NTO narių pilietybę“, – po oficialaus paskelbimo aiškindamas sprendimą sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Konstituciniame Teisme Seimui atstovavęs Ž.Pavilionis tvirtino, kad taip KT nurodė „aiškų kelią, transatlantinę orientaciją“.
„Teisininkai aukščiausi mums pasakė, kad kelias yra transatlantinis, ačiū jiems už tą gairę, mums labai bus aišku Seime, kad klystkelių įvairių nebus, nes čia greit pasigirs dar vieną, kitą šalį pridėti“, – sakė konservatorius.
Konstitucinės teisės ekspertas, buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius sako, kad siūlymą, kiek plačiai siūlyti leisti dvigubą pilietybę, turi suformuluoti politikai. Kartu jis pabrėžė, kad KT išaiškinime penktadienį pasisakė, jog Konstitucijai neprieštarautų tokie jos pakeitimai, jei dviguba pilietybė būtų suteikiama išvykusiesiems į ES ar NATO valstybes.
„KT šiandien pasakė, kad jei Konstitucijoje, būtent Konstitucijoje, o ne įstatyme bus nustatyta, kad dvigubą pilietybę gali turėti tie asmenys, kurie turi ES arba NATO šalių pilietybę, tai neprieštaraus Konstitucijai“, – pažymėjo V.Sinkevičius.
Tuo pačiu jis atkreipė dėmesį, kad „kokio turinio nuostata ten bus įdėta, ar tik su ES ir NATO valstybėmis, ar platesnė, ar apskritai bus padaryta nuoroda, kad dvigubą pilietybę reguliuoja konstitucinis įstatymas, tai yra politikų sprendimas“.
„Ką šiandien Konstitucinis Teismas pasakė – politikai turi apsispręsti, politikai turi suformuluoti aiškią nuostatą, pateikti ją referendumui, o tauta nuspręs“, – sakė teisės profesorius.
Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Konstitucinis Teismas jau anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę sakė, kad jei Konstitucinis Teismas neatvers kelio dvigubai pilietybei, politikai turės skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų.
