Laukia alternatyvios kandidatūros
Prezidentas Gitanas Nausėda neturi savo kandidato į ambasadoriaus Lenkijoje pareigas ir laukia naujų kandidatūrų iš Užsienio reikalų ministerijos (URM), teigia valstybės vadovo patarėjas.
„Dėl Lenkijos ambasadoriaus. Suderinta kandidatūra nebuvo, Užsienio reikalų komitete, beje, vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais, grupės vadovė pasakė priežastis (kodėl kandidatas netiko – BNS), ir, manau, kad komiteto nariai girdėjo Seime, toliau yra prašymas pateikti alternatyvų kandidatą ir to laukiama“, – sekmadienį „Lietuvos ryto“ televizijai sakė prezidento patarėjas, Komunikacijos grupės vadovas Frederikas Jansonas.
„Mes norėtume pamatyti alternatyvias kandidatūras“, – kartojo jis.
F.Jansono teigimu, G.Nausėda savo kandidato į minėtas pareigas neturi: „Ne, savo kandidato prezidentas neturi“.
„Akivaizdu, kad toliau vyks konsultacijos tarp Užsienio reikalų ministerijos ir Prezidentūros, ir ambasadorius bus paskirtas“, – pridūrė jis.
Ž.Pavilionis nurodė, iki kada lauks prezidento veiksmų
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis savo paskyroje „Facebook“ sekmadienį paskelbė datą, iki kurios lauks prezidento veiksmų. Jei jų nebus, Ž.Pavilionis žada atsaką.
Jeigu iki sutartos datos – sausio 29 d. vyksiančio Užsienio reikalų komiteto – Prezidentūra atsisakys svarstyti ir skirti prieš gerus metus pasiūlytus profesionalus, pareikšime savo poziciją.
„Buvęs Respublikos redaktoriaus pavaduotojas, antisemitinių tekstų redagavimu ir publikavimu liūdnai pagarsėjęs Frederikas Jansonas ir toliau bando kurti alternatyvią realybę, ką jis gan nesėkmingai darė ir Tomkaus bei Pakso laikais (jo paskutiniai vieši siūlymai – komentaruose).
Į Lietuvos Nepaprastojo ir įgaliotojo Ambasadoriaus vietą Lenkijoje bei į visas kitas aukščiausias diplomatinių atstovų pozicijas raktinėse Lietuvai sostinėse dar prieš metus buvo atrinkti patys profesionaliausi diplomatinės tarnybos atstovai, į Lenkiją buvo skelbtas dar ir pakartotinas konkursas. Visos egzistuojančios alternatyvos jau seniai yra ant Prezidento stalo. Vis labiau darosi aišku, kad Prezidentas sąmoningai delsia pateiktas kandidatūras skirti ir, atitinkamai, karo metu neatlieka savo konstitucinės pareigos vykdyti užsienio politiką kartu su Vyriausybe. Esame paprašę Užsienio reikalų ministerijos pateikti komitetui teiktų pretendentų po įvykdytų atrankų sąrašą, taip pat kompleksiškai nagrinėsime visą šiemet atšaukiamų ambasadorių ir atsilaisvinančių ambasadorių pozicijų paketą. Karo metu Lietuvos diplomatija negali tapti Jansono ir jam kol kas paklūstančio Prezidento įkaite“, – rašo jis.
Ž.Pavilionis teigia, kad „jeigu iki sutartos datos – sausio 29 d. vyksiančio Užsienio reikalų komiteto – Prezidentūra atsisakys svarstyti ir skirti prieš gerus metus pasiūlytus profesionalus, pareikšime savo poziciją“.
„Ir jei reikės, tarsimės su kolegomis parlamentarais ir dėl papildomų teisinių būdų, kaip užtikrinti nenutrūkstamą ir efektyvią diplomatinės tarnybos veiklą, kuri veikė net ir okupacijos metais, todėl Prezidento rinkimų strategai kiekvieną savaitę pateikdami vis naują melą neturėtų manyti, kad jie sugebės profesionalią Lietuvos diplomatinę tarnybą sugriauti tik dėl savo asmeninių ar rinkiminių interesų“, – teigia jis.
Užsitęsęs konfliktas
Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pradžios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas. Ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žurnalistams sakė kandidatūrą pateikęs dar 2022 metų rudenį, tačiau G.Nausėdai ji esą netikusi.
URM atstovai žurnalistams teigė laukiantys argumentų, kodėl kandidatas netinka. Tuo tarpu prezidentūra reiškia abejones dėl kandidatų į ambasadorius atrankos Užsienio reikalų ministerijoje skaidrumo ir net siūlo keisti tvarką.
Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.