Ž.Pečiulis: dabartinė LRT tarybos skyrimo sistemą palaiko ir ES
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius, buvęs LRT tarybos pirmininkas Ž.Pečiulis sutinka – LRT valdymą visada galima tobulinti, o siūlomas modelis netgi veikia kai kuriose pasaulio šalyse – ūkinės funkcijos atskirtos nuo kūrybinės veiklos. Tačiau Ž.Pečiulis tikina – labiausiai šiuose siūlymuose užkliūva noras keisti ir gerąją praktiką.
„Ta geroji praktika, mano galva, yra nusistovėjusi tarybos narių delegavimo tvarka. Kas dvejus metus trečdalis tarybos narių pasikeičia, nes kas dveji metai arba prezidentas, arba Seimas, arba visuomeninės organizacijos skiria savo narius. Taigi iš esmės per šešerius metus pasikeičia visa taryba“, – atkreipia dėmesį Ž.Pečiulis.
Jis pabrėžia – tokia sistema leidžia apsaugoti LRT tarybą, nes tokiu atveju rinkimų kalendorius neturi jokios įtakos: „Ši sistema valdančiųjų daugumų (ne tik šios, bet ir kitų) dažnai kvestionuojama, nes manoma, kad skyrimo tvarka turėtų sutapti su politiniu kalendoriumi, pavyzdžiui, Seimo ar prezidento rinkimais. Tarkime, išrenkamas prezidentas ir jis turėtų paskirti savo atstovą.“
Ž.Pečiulio pastebėjimu, politikos atstovai neretai tikisi, kad LRT taryba atspindės politines aktualijas, tačiau buvęs LRT tarybos pirmininkas pabrėžia – būtent dabar galiojanti tvarka ir yra tokia, kad politikų įtakos būtų išvengta.
Europos Sąjunga labai gerai vertina šią mūsų sistemą. Tai – depolitizavimo sistema.
„Iš esmės ir Europos Sąjunga labai gerai vertina šią mūsų sistemą. Tai – depolitizavimo sistema, t.y. politinis kalendorius neveikia LRT veiklos. Vyksta rinkimai, vyksta debatai, vyksta muštynės, visokie kitokie dalykai, bet LRT šių dalykų tiesiogiai nepajunta ir tai yra gerai, jeigu mes kalbame apie visuomeninį, o ne apie valstybinį transliuotoją“, – akcentuoja Ž.Pečiulis.
Jo aiškinimu, apie kitokią sistemą būtų galima kalbėti, jeigu Lietuva turėtų ne visuomeninį, o valstybinį transliuotoją. Profesoriaus pastebėjimu, politikų veiksmai rodo, kad kai kurie yra įsitikinę būtent tuo – LRT, jų nuomone, yra ne visuomeninis, o valstybinis transliuotojas.
„Dar vienas dalykas, kurį juntu, skaitydamas tuos pasiūlymus – manoma, kad be politikų tikrai niekas negali susitvarkyti. Jeigu jie nevadovaus, neprižiūrės, nieko gero ir nebus. Iš tikrųjų taip nėra. iš tikrųjų yra visuomeninės organizacijos, savivaldos valdymo formos. Įsivaizdavimas, kad tik Seimas, politikai gali teisingai tvarkyti visuomeninį transliuotoją, manau, yra ydingas dalykas“, – LRT RADIJUI sako Ž.Pečiulis.
Ragina atkreipti dėmesį į Jungtinių Tautų rekomendacijas
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, buvęs LRT tarybos pirmininkas D.Radzevičius įsitikinęs – į idėjas, kurias siūlo politikai, labai rimtai turėtų reaguoti visa visuomenė. Kaip teigia pašnekovas, tarp siūlomų idėjų yra ir gerų, tačiau dalis jų yra svarstytinos ar netgi keistos.
„Siūlyčiau visas idėjas svarstyti tikrai plačiame visuomeniniame formate, ne vien tik politiniame. Ne vien tik valdančiųjų, ne vien tik politikų partijų balsai [turi būti girdimi], nes tai, be jokios abejonės, iš karto kvepėtų politiniu kišimusi. Kas labai svarbu, kad visos tos idėjos būtų perfiltruotos per jau suformuotus, rekomenduojamus ir visuomeniniam transliuotojui keliamus reikalavimus“, – ragina D.Radzevičius.
Jis atkreipia dėmesį – Jungtinės Tautos, kurioms priklauso ir Lietuva, jau seniai per UNESCO suformavo ir nuolat atnaujina būtent rekomendacines gaires, kaip turi atrodyti visuomeninis transliuotojas savo turiniu, valdymu ir kitais aspektais.
„Ten labai aiškiai matome principus, kurie labai svarbūs. Pagrindinis valstybės vaidmuo – užtikrinti aiškų ir nepriklausomą finansavimą. Lietuvoje tai įvyko, galima sakyti, prieš porą metų, kai LRT pagaliau atsisakė didžiosios dalies reklamos“, – atkreipia dėmesį D.Radzevičius.
Jo teigimu, daugelį metų buvo ignoruojami paties visuomeninio transliuotojo signalai dėl to, ko jam trūksta, ko reikia. Vis dėlto dabar, tvirtina D.Radzevičius, ši Seimo komisija turėtų parengti išvadas dėl pastebėtų problemų, bet pasiūlymus dėl sprendimų derėtų palikti ekspertų grupei.
Nutarimas dėl įstatymo keitimo yra pernelyg ankstyvas.
„Jeigu jų išvados tik tuo remtųsi, tai, mano galva, būtų visiškai logiška. Nutarimas dėl įstatymo keitimo yra pernelyg ankstyvas, nes iš tų idėjų, kurias dabar matome, kaip siūloma keisti įstatymą, tai, deja, ta dalis niekaip nesusijusi su problemomis“, – pastebi D.Radzevičius.
Jis daro išvadą – jeigu nutiks taip, kad politikai turės daugiau įtakos, iš karto galima prognozuoti, kad teigiamų poslinkių automatiškai tikrai neįvyks: „Užtat reikėtų atskirti: komisijos išvadas Seimas gali patvirtinti, bet dėl įstatymo keitimo pasiūlymų turi būti įtrauktos ir tarptautinės organizacijos, ir ekspertai, ir visuomenė, ir tik tada išdiskutavus būtų priimti kažkokie pakeitimai.“
Vertindama išvadas prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad bet koks su visuomeniniu transliuotoju susijęs teisinis reguliavimas turi atitikti konstitucinę doktriną, pagal kurią turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat – kitų asmenų kišimosi į LRT veiklą. Jos teigimu, visuomeninis transliuotojas turi būti atsparus politiniam spaudimui ir interesų grupių įtakai.
