Jis taip pat teigė nenorėjęs likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos palikti Energetikos ministerijos.
„Aš tikrai dėkingas už pasitikėjimą tiek ministrui pirmininkui, tiek prezidentui, bet natūralu, kad pradedant darbą šioje Vyriausybėje pradėjome nuo energetikos ir susiplanavome tikrai ambicingą darbų programą (...) Iš tiesų, nesinorėtų likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos apleisti energetikos“, – LRT radijui antradienį sakė Ž.Vaičiūnas.
Anot ministro, pagrindiniai ekonomikos ministerijos iššūkiai šiuo metu yra pagalbos verslui priemonės, kurios jau veikia, dėl to, jo manymu, ministerija gali išgyventi „ir tokiu formatu“.
„Lieka pakankamai nedidelis laiko tarpas, o tuo labiau šiandien pagrindiniai iššūkiai, verslo pagalbų priemonių startavimas ir paleidimas, iš esmės jau esame etape, kuriame pagrindinės priemonės jau yra suorganizuotos“, – kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
„Iš tiesų manau, kad galima šitą laikotarpį kažkaip išgyventi ir tokiu formatu. Be abejo, visada turbūt yra geriau, kai yra atsakingas atskiras ministras, bet natūralu, kad tam reikės ir tam tikros vidinės perkrovos, bet tam laiko nelabai yra“, – svarstė jis.
Apie tai, kad Ž. Vaičiūno kandidatūra svarstoma į ekonomikos ir inovacijų ministro postą, praėjusio mėnesio pabaigoje panešė prezidentas G. Nausėda. Pasak jo, tokia galimybė aptarta su premjeru. Tada Energetikos ministerijai būtų reikėję ieškoti naujo vadovo.
Tačiau premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę pranešė neteiksiąs energetikos ministro kandidatūros į ekonomikos ministrus.
Savo ruožtu pats Ž. Vaičiūnas išsakė poziciją, kad jo prioritetas lieka energetika, tačiau jis sutinka toliau dirbti dviejuose postuose.
Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigos laisvos nuo pernai gruodžio, kai buvęs ministras Virginijus Sinkevičius pradėjo eiti aplinkos eurokomisaro pareigas.
Prezidentas G. Nausėda vasario mėnesį atmetė premjero patarėjo Luko Savicko kandidatūrą į ekonomikos ministrus.
