„Klaipėdoje kalbėta apie visą tiekimo saugumo paketą, o jį sudaro trys elementai: Klaipėda (SGD terminalas – BNS), Inčukalnio saugykla, vidutinės apimties prieigos taškas (SGD terminalas – BNS) Estijoje. Ir iš tiekimo saugumo perspektyvų, iš konkurencijos perspektyvos, kad toks mažesnės apimties terminalas būtų visai racionalus variantas. Apie tai ir kalbame“, – BNS sakė Ž.Vaičiūnas, penktadienį dalyvavęs trijų Baltijos šalių premjerų susitikime Klaipėdos SGD terminale.
Pasak jo, europinė parama konkrečiam terminalui yra dujų tiekimo saugumo sudedamoji dalis, tačiau dėl paramos konkrečiam projektui nekalbama, o bandoma rasti modelį, kuris tiktų visoms šalims.
„Turime regioninės rinkos kūrimo tikslus iki 2020 metų ir tam reikalinga infrastruktūra. Tam, kad neperinvestuotume, turime rasti optimalų sprendimą visam regionui. (...) Parama – antro lygio klausimas. Mes galime kalbėtis ir gebame kalbėtis, anksčiau to nebuvo, o dabar yra atviri ir nuoseklūs pokalbiai. Paramos klausimas yra to dalis, bet jį aptarinėsime vėliau“, – tikino ministras.
Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis penktadienį pareiškė, kad rytinėje Baltijos jūros pakrantėje galėtų nekonkuruodami veikti du terminalai – Klaipėdoje ir Paldiskyje, Estijoje, kur galėtų iškilti nedidelis terminalas. Anot jo, abu terminalai kartu su Inčukalnio dujų saugykla papildytų vienas kitą.
Estijos premjeras Juris Ratas penktadienį Klaipėdoje pakartojo, jog regioninis SGD terminalas turėtų būti pastatytas Suomijos įlankoje. Latvijos premjeras Maris Kučinskis sakė, kad Latvija palaiko siekį surasti sprendimą, kuris būtų tinkamas visoms Baltijos šalims.
Ž.Vaičiūnas tikino, kad ieškoma bendro sutarimo paramos klausimu.
„Šita regioninio SGD terminalo vietos istorija yra pakankamai ilga – ji tęsiasi nuo 2007-2008 metų, natūralu, kad yra visokių argumentų tame istoriniame periode, visokių vertinimų. Bet šiuo metu į procesą žiūrime šviežiomis akimis, naujomis mintimis ir bandome ieškoti (sutarimo – BNS)“, – teigė energetikos ministras.
Klaipėdos SGD terminalo operatorės bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas Mindaugas Jusius penktadienį taip pat sakė manantis, kad Klaipėdos ir Estijos SGD terminalai bei Inčukalnio dujų saugykla galėtų veikti kartu. Jis negalėjo pasakyti, kuris terminalas – Lietuvos ar Estijos – taptų regioniniu, jei Paldiskyje būtų pastatytas SGD terminalas.
BNS žiniomis, Lietuvos vertinimu, vidutinio dydžio SGD terminalas Estijoje galėtų būti Klaipėdos terminalo klientas – mažesni dujovežiai iš Klaipėdos gabentų dujas į Estiją. Tiek Estija, tiek Lietuva domisi galimybėmis dujas saugoti Inčukalnyje.
Lietuva siekia, kad Klaipėdos SGD terminalas būtų pripažintas regioniniu ir gautų Europos Sąjungos paramą, kuri, neoficialiais duomenimis, galėtų siekti iki 100-150 mln. eurų. Neoficialiai kalbama, kad jeigu Baltijos šalys nesusitars dėl regioninio SGD terminalo, EK apskritai neskirs paramos.
Vasarį Europos Komisija (EK) atmetė Estijos bendrovės „Alexela“ paraišką dėl 344 mln. eurų vertės SGD terminalo Paldisko uoste statybos finansavimo iki 39 proc.