„Turime įstatymą, kuris draudžia pirkimą po tos akimirkos, kai bus paleista Astravo atominė elektrinė, jeigu ji bus paleista. Ir šiuo metu prekybos režimas yra taip sutvarkytas, kad elektrą Baltijos šalys, pagal dabartinį reguliacinį režimą, gali pirkti iš Baltarusijos tiktai per Lietuvą. Tai yra, nei ant Estijos, nei ant Latvijos sienos nėra teisinių, reguliacinių instrumentų, kad ta prekyba būtų galima“, – Žinių radijui antradienį sakė Ž.Vaičiūnas.
Tačiau, anot jo, tokia tvarka gali būti pakeista.
„Tai tie dalykai gali pasikeisti, be abejo, ir aš neabejoju, kad bus didžiulės, desperatiškos pastangos ieškoti galimybių elektros patekimui per Latviją ir Estiją. Natūralu, tai bus daroma, bet pažiūrėsime, kokie bus vieni ar kiti sprendimai“, – pridūrė ministras.
Latvijos Ekonomikos ministerija yra teigusi BNS, kad visoms Baltijos šalims techniškai galima importuoti elektrą iš trečiųjų šalių – Baltarusijos ar Rusijos, tačiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekybos susitarimai leidžia prekiauti tik per Lietuvą.
„Baltijos šalyse pastačius elektros perdavimo jungtis ir šioms šalims prisijungus prie „Nord Pool“ biržos, jų perdavimo sistemos operatoriai 2013-aisiais susitarė tvarkyti elektros prekybos srautus su trečiosiomis šalimis per Lietuvos-Baltarusijos ir Lietuvos-Rusijos pasienį“, – komentavo Latvijos ministerija.
Ž.Vaičiūnas paaiškino, kad Baltarusija, įjungusi jėgainę, rizikuoja netekti didelių pinigų sumų.
„Kol neveikia Astravo atominė elektrinė, Baltarusija gauna pakankamai daug pajamų, tai yra maždaug 1 mln. eurų per dieną. Toks yra prekybos srautas, tokios yra pajamos iš prekybos elektros energija. Tai natūralu, kad paleidus Astravo atominę elektrinę, šis prekybos srautas automatiškai nutrūks ir šios pajamos Baltarusijos bus prarastos“, – teigė ministras.
Jis neatmetė galimybės, jog Lietuvai sinchronizuojant tinklus su Europa ir atsijungiant nuo BRELL žiedo, šalis patirs Rusijos spaudimą dėl Astravo AE elektros pirkimo. Tačiau kalbėti apie linijų su Baltarusija „nukirpimą“ jau dabar, pasak jo, būtų neatsakinga.
„Infrastruktūriniai projektai, kurie mus sujungtų su Europa, kad atsijungtume nuo Rusijos ir Baltarusijos, – kaip minėjau, tie darbai yra daromi. O čia ir dabar atjungti linijas (su Baltarusija – BNS) nėra atsakingas požiūris, nes tuo pačiu mes kenksime savo saugumui ir to neleidžia tas pats „antiastravinis“ vadinamasis įstatymas, kuriame aiškiai pasakyta, kad galime atjungti tiek linijų, kiek nekenkia mūsų saugumui“, – kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
Anot jo, Lietuva imasi papildomų priemonių, kad pasirengtų visiems galimiems šantažo scenarijams, – kartu su perdavimo sistemos operatore „Litgrid“ stengiamasi, kad Lietuva turėtų maksimaliai saugią sistemą.
Pirmadienį paskelbta, kad Baltarusija Astravo AE pirmojo reaktoriaus įjungimą atidėjo iki šių metų rudens. Iki šiol Minskas skelbė, jog pirmasis Astravo AE reaktorius bus įjungtas šių metų gegužę ar birželį.
Seimas 2017 metų birželį įstatymu įtvirtino, jog Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei aplinkai ir visuomenės sveikatai. Taip siekta apriboti elektros importą iš Baltarusijos. Vyriausybė vėliau pritarė planui, kaip blokuoti Astravo AE gaminamos elektros importą.
Lietuva laikosi pozicijos, kad netoli jos sienos jėgainė statoma nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Minskas kaltinimus neigia.
