Nors ministras dievagojasi, kad II pakopa nebus naikinama, finansų specialistai įžvelgia tokią tikimybę. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos nuogąstavimu, ministro kalbos apie būsimą pensijų reformą, nederinus jos su socialiniais partneriais, gali turėti negrįžtamų padarinių antrosios pensijų pakopos dalyviams ir bendram pasitikėjimui kaupimo sistema.
Lietuvos banko valdytojas Vitas Vasiliauskas po premjero ir ministro kalbų pranešė nesuprantantis, kas vyksta, nes į eterį transliuojama tai, dėl ko dar nėra susitarta. „Čia negali būti supriešinimo, tampymo, nes tai ilgalaikis projektas, kuris turės pasekmių mums visiems. Nematau erdvės politikavimui“, – savo požiūrį dėstė V.Vasiliauskas.
Ministras L.Kukuraitis teigia, kad II pakopos fondų dalyviams bus leista dar kartą pasirinkti grįžti į „Sodrą“.
Premjeras sako, kad II pakopos dalyviams, ypač neprisidedantiems savo lėšomis, neapsimoka taip kaupti ir geriau likti vien „Sodros“ sistemoje.
„Esminis dalykas, kad dalis žmonių, kurie nesukaupė, negalėjo sukaupti, nesukaups niekada – jie turi labai aiškiai sužinoti, vieną kartą reikia pasakyti į akis, kad jūsų dalyvavimas šitame kaupime jums nieko gero neatneš“, – kalbėjo ministras pirmininkas S.Skvernelis.
Buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė sutinka, kad antroji pakopa turi ydų ir įžvelgia dvi esmines problemas.
„Žmonės su labai mažomis pajamomis turi labai mažus šansus ką nors prasmingo sukaupti, bet labai didelius šansus prarasti ir taip nedidelės savo būsimos „Sodros“ pensijos dalį, ir tikrai šitą problemą reikia spręsti. Kita problema yra, žmonės su labai dideliais darbo užmokesčiais, kuriems II pakopa yra būdas apeiti „Sodros“ lubų nebuvimo faktą, tiesiog sau atsidėti dalį tarifo, ko negali padaryti šiaip, nes nėra „Sodros“ įmokų lubų“, – sakė Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narė I.Šimonytė.
Ministras L.Kukuraitis teigia, kad II pakopos fondų dalyviams bus leista dar kartą pasirinkti grįžti į „Sodrą“.
„Virš milijono yra dalyvių, ir aišku, tuose siūlymuose žmonės turės galimybę iš naujo apsispręsti“, – pasakojo socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis.
Kaupiančiųjų fonduose atstovas neįžvelgia nieko bloga, jei norintiems bus leista nutraukti kaupimą privačiuose fonduose.
„Dabar gi dalis žmonių bijo, nes galvoja, kad nebebus galima atgal sugrąžinti, jeigu tokia galimybė yra bet kada, nepriklausomai nuo valdžios... Tik teigiamas dalykas. Reikia sistemoj kaupimo palikti tuos žmones, kurie rūpinasi, kurie nori kaupti. Aš nemanau, kad jeigu dalis nubyrės ir grįš į „Sodrą“, kad tai yra blogai likusiems kaupiantiesiems“, – sakė Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius.
Kitais metais planuojama iš „Sodros“ biudžeto į privačius kaupiamuosius fondus pervesti 186 mln. eurų, gyventojai į juos perves 94 mln. savo lėšų, iš valstybės biudžeto dar bus pridėta 100 mln. eurų. Pasak ministro, socialinio draudimo įmokoms likus „Sodroje“, pensijas būtų galima didinti 20 eurų. Esą, dabartinė pensinė sistema supriešina dirbančiuosius ir pensininkus.
„Sistema supriešina su dabartiniais pensininkais, nes, jeigu 2 proc. mes mokam į II pakopą, tai tiek dabartiniai pensininkai negauna. Tai yra svarbu dėl dabartinių pensininkų“, – sakė L.Kukuraitis.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, priešingai, kartos būtų supriešintos nutraukus dirbančiųjų įmokų pervedimą į privačius fondus.
Premjeras ir ministras dievagojasi, kad II pakopa nebus naikinama, net skatinama joje kaupti, tačiau būtų keičiama įmokų formulė. Kokia ji būtų – nesakoma, esą nesuderinta politiniu lygmeniu.
„Dirbantieji dalį savo užmokesčio perveda į „Sodrą“, o vėliau „Sodra“ jau paskirsto: didelę dalį nukreipia dabartiniams pensininkams, jų poreikiams, mažą dalelę nukreipia dabartiniams dirbantiesiems kaupti jų senatvės pensijai. Tai atimti šią galimybę iš tiesų būtų kartų supriešinimas“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Tai pirmiausia ministrui reikėtų žinoti, kad yra visiškai priešingai todėl, kad dabartiniai pensininkai gauna pensijas iš dabartinių dirbančiųjų įmokų, ir moralės klausimas čia nėra toks trivialus kaip galima pagalvoti, kad, štai, yra pensininkų pinigai, atiduokim juos pensininkam“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Ministras kalba apie planus skaidyti dabartinius pensijų pervedimus iš „Sodros“ biudžeto. Esą, bazinė pensija būtų pervedama iš valstybės biudžeto, o dalis iš „Sodros“ biudžeto priklausytų nuo uždirbamų pajamų ir stažo. Pensijų fondų dalyvių atstovas esminio skirtumo nemato, iš kur pervedamos lėšos į fondus.
„Manau, kaupiantiesiems nėra labai didelio skirtumo, kaip vadinasi institucija valstybinė, iš kurios bus pervedamos valstybės parama“, – svarstė J.Dirginčius.
Premjeras ir ministras dievagojasi, kad II pakopa nebus naikinama, net skatinama joje kaupti, tačiau būtų keičiama įmokų formulė. Kokia ji būtų – nesakoma, esą nesuderinta politiniu lygmeniu.
„Man viena ausim girdėta, kad tu turėsi mokėti tarsi 4 proc. savo atlyginimo tam, kad valstybė duotų kažkokią subsidiją. Na, dažnas turbūt pagalvos, ar gali skirti 4 procentus. 1, 2 galbūt dar ir nesudėtingai apsisprendžia skirti, 4 – ypač tie žmonės, kurių ir taip vartojimo galimybės yra ribotesnės ir pajamos yra gana ribotos, jau sunkiau. Na, man atrodo, kad čia yra toksai elegantiškas ar nelabai elegantiškas, gal labiau ciniškas, būdas tiesiog šitą schemą panaikinti“, – teigė I. Šimonytė.
„Demografinės tendencijos mus įpareigoja rūpintis ateities pensininkais dabar ir nenukelti viso to ateities kartoms, tikintis, kad, ai, kažkas – ateities vyriausybės, ateities dirbantieji – pasirūpins, nes ateityje užtikrinti senatvės pensijas bus daug sudėtingiau, nei mes jas galim užtikrinti šiandien“, – sakė N.Mačiulis.
Premjeras ir ministras šiuos siūlymus vadina pensijų reforma, I.Šimonytė ir N.Mačiulis sako, tai būtų viso labo sistemos pertvarka, nors apie tai imta kalbėti puse lūpų, tačiau, valstiečiai žalieji greičiausiai sąmoningai pakurstė viešas diskusijas. Ir, kaip jau yra nutikę, apskritai, gali būti niekas nekeičiama, sulaukus privačių fondų ir juose kaupiančiųjų pasipiktinimų.
