Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 11 05

Medikai apie darbo sąlygas: kai kur – tikras pragaras

Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) atstovai sako, kad nesprendžiant sveikatos apsaugos srities problemų, kai kuriose gydymo įstaigose darbo sąlygos primena pragarą. Medikai piktinasi nesulaukę Vyriausybės žadėto algų padidinimo. Nors kol kas LMS dėl to streiko neplanuoja, esą neįvykdyti įsipareigojimai gali duoti impulsą ir kraštutinėms priemonėms.
Medikų eisenos akimirka
Medikų eisenos akimirka / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Antradienį LMS atstovai Seime susitiko su opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariais.

Susitikimo metu LMS valdybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė nurodė, kad šiemet didesnio medikų darbo užmokesčio padidėjimo nebuvo.

„Atlyginimų nedidėjimai ir nepasiektas tas žadėtas atlyginimų didinimas gali duoti, aš tikiuosi, kad impulsą netgi, sakykime, jau ir kraštutinių priemonių, nes neįvykdyti įsipareigojimai“, – klausiama apie galimą medikų streiką pabrėžė ji.

LMS valdybos narys Robertas Adomaitis akcentavo, kad jo atstovaujama organizacija streiko tikrai neorganizuoja.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Susitikimo akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Susitikimo akimirka

„Bet LMS dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Turbūt praėjusiais metais valdantieji tai pajuto šiek tiek. Jūs šnekėjote apie kitas visuomenės grupes, kurios teikia viešąsias paslaugas, t.y. apie ugniagesius, mokytojus, tai mes nematome medikų kaip kažkokios išskirtinės grupės ir šioje vietoje mes viešajame sektoriuje, taip pat ir su mokslininkais, mokytojais, mes dalyvaujame vienodai. Ir LMS šioje vietoje yra mobilizuojanti jėga, kad padėtų toms kitoms grupėms, kurios susiorganizuoja ir įvykdo veiksmą, padaryti tą veiksmą įspūdingesnį. Tai tikrai galime pasakyti, kad šitos savo veikimo taktikos mes nepamiršome“, – pabrėžė jis.

LMS atstovai Seime kalbėjo ir medikų darbo sąlygas, susiklosčiusias nesprendžiant sveikatos apsaugos srities problemų.

Pasakota, kad šeimos gydytojai, kurie turėtų atlaikyti pacientų srautą priėmimo skyriuose, to niekaip negali padaryti – trūksta žmonių. Tada pacientai suvažiuoja į priėmimo skyrius, kur skundžiamasi eilėmis.

„Dėl to, kad ten pragaras yra. Ir to pragaro pasekmė yra naujausia aktualija – tai, kad žmonės žudosi“, – pabrėžė R.Adomaitis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Priėmimo skyrius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Priėmimo skyrius

Dėl to, kad ten pragaras yra. Ir to pragaro pasekmė yra naujausia aktualija – tai, kad žmonės žudosi.

Padidinimo nematyti

Susitikime su socialdemokratais Ž.Gudlevičienė sakė, kad Sveikatos apsaugos ministerijai numačius didinti medikų algas, pernai jos daugumoje sveikatos priežiūros įstaigų ir buvo didintos.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Živilė Gudlevičienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Živilė Gudlevičienė

„Bet šiais metais po to ministro pasakymo, kad PSD įkainiai yra didinami nuo 7 iki 10 procentų, ir medikų atlyginimai galėtų didėti – rekomendacinis toks buvo pasakymas – iki 15 procentų, tai jau vieną apklausą mes rugsėjo mėnesį darėme savo paskyroje“, – pasakojo Ž.Gudlevičienė.

Apklausa parodė, kad didesnio darbo užmokesčio padidėjimo nebuvo.

Ž.Gudlevičienė aiškino, kad kai kurių sveikatos priežiūros įstaigų administracijos kvietėsi kalbėtis ir medikų profsąjungų atstovus. Buvo sakoma, kad medikų darbo užmokestis galbūt galėtų kilti 5 procentais.

„Toliau tie 5 procentai irgi išeina į tai, kad ne nuo rugsėjo, ne nuo spalio, galbūt nuo lapkričio, gruodžio. O galbūt – nuo Naujų metų“, – susitikime su socialdemokratų atstovais nurodė Ž.Gudlevičienė.

Toliau tie 5 procentai irgi išeina į tai, kad ne nuo rugsėjo, ne nuo spalio, galbūt nuo lapkričio, gruodžio. O galbūt – nuo Naujų metų.

Anot Ž.Gudlevičienės, susirinkus neoficialią informaciją, LMS konstatuoja, kad atlyginimų didinimo medikams nebuvo.

„Tie 3 ar 5 procentai, kas sugebėjo kažkiek padidinti, iš tiesų nėra tai, ko tikėjosi, kas buvo sakoma 15 proc. vidutiniškai. Kaip ir sakome, nematyti to padidinimo“, – pabrėžė Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė.

Todėl kyla klausimas, kaip kitąmet bus pasiekta, kad medikų ir slaugytojų algos sudarytų atitinkamai 3 ir 1,5 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VDU) šalyje.

Ž.Gudlevičienė svarstė, kad galbūt galima fantazuoti, kad PSDF rezervui numatytus 200 mln. eurų bus prašoma panaudoti medikų algų kėlimui. Tačiau ji minėjo, kad yra daug kitų neišspręstų dalykų, reikalaujančių finansinių išteklių.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintautas Paluckas, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintautas Paluckas, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas

R.Adomaitis sakė, kad šių metų pirmojo pusmečio ataskaitos nerodo, kad PSDF surenkamas taip, kad visi suplanuoti pinigai ir įplauks.

„Antrojo pusmečio dar nematome tos ataskaitos. Tai galvoti, kad kitais metais mes dar kažkokį kosminį rezervą surinksime būtent iš PSDF, čia – viltys. Tikrai labai skeptiškai galima žiūrėti į bet kokius šansus surinkti tą rezervą ir gal jį panaudoti nuo pusės metų. Jau mes nepanaudojome šiemet. Šiemet algų didinimo nebuvo, nes nėra to rezervo“, – komentavo LMS valdybos narys.

Tikrai labai skeptiškai galima žiūrėti į bet kokius šansus surinkti tą rezervą ir gal jį panaudoti nuo pusės metų. Jau mes nepanaudojome šiemet.

Neįvykdytas pažadas dėl įkainių

Ž.Gudlevičienė priminė, kad vienas 2016 metų Vyriausybės programos punktų skelbia, kad bus parengta įrodymais ir gerąja tarptautine praktika pagrįsta sveikatos paslaugų vertės apskaičiavimo metodika, o pagal ją perskaičiuoti paslaugų įkainiai.

To, kaip sakė Ž.Gudlevičienė, buvo labai ilgai laukiama ir tikimasi. Tačiau LMS valdybos pirmininkė sakė, kad matyti, jog šis punktas nebuvo įvykdytas.

Esą vienkartiniai įkainių padidinimai 10 ar, sakykime, 15 proc. – tai nėra tikrai ta reali kaina, kiek kainuoja tas paslaugas suteikti.

„Vėlgi, manome, kad šitas punktas yra tiesiog neįvykdytas, o tai yra svarbu. Juk nuo įkainių ir priklauso tiek medikų atlyginimai, tiek, kiek galima susimokėti už tam tikras išlaidas“, – pabrėžė Ž.Gudlevičienė.

Vėlgi, manome, kad šitas punktas yra tiesiog neįvykdytas, o tai yra svarbu. Juk nuo įkainių ir priklauso tiek medikų atlyginimai, tiek, kiek galima susimokėti už tam tikras išlaidas.

R.Adomaitis taip pat minėjo įkainių problemą.

„Tai būtent tas punktas, į kurį mes dėjome viltis, kad tie įkainiai bus skaičiuojami pagal pagrįstas metodikas. Tai verstų vesti darbo krūvio apskaitą, žinoti, kiek kiekvienas personalo narys įdeda į tam tikrą paslaugą ir išskaičiuoti, koks tas galėtų būti atlyginimas ir kiek žmonės turėtų per laiko vienetą, per dieną suteikti paslaugų. Bet Sveikatos apsaugos ministerija labai aiškiai per visą šią kadenciją vengė reglamentuoti gydytojų, slaugytojų darbo krūvio apimtį, nes būtent tai verstų juos skaičiuoti tiesiogiai įkainius“, – nurodė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Susitikimo akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Susitikimo akimirka

Anot R.Adomaičio, nieko nepadarė ir pagrindinis finansinis institutas – Valstybinė ligonių kasa.

Jis akcentavo, kad yra keli tūkstančiai paslaugų, kurių įkainiai nepaskaičiuoti.

Be to, tarp jų yra nemaža dalis tokių paslaugų, kurios nei gelbsti žmonių gyvybes, nei išsaugo žmonių darbingumą, nei atneša ypatingą naudą visuomenei.

Kaip minėjo R.Adomaitis, tai, kad Ligonių kasos neperrūšiavo daugiau kaip 3 tūkstančių paslaugų ir nepasakė, kad nustosime, pavyzdžiui, mokėti už vokų pakėlimą ar kažkokias kosmetines operacijas, įkainių didinimas iš tiesų tapo paprastu lėšų švaistymu.

„Jeigu tu padidini už bet ką įkainį, tai jis tiesiog dingsta tame bendrame katile. Ir ką tai parodė? Specializuotai medicinai kaip ir neblogai, ji atsikanda didžiausią kąsnį ir nesiskundžia – jūs negirdite didelių skundų nei iš Santaros klinikų, nei iš Kauno klinikų, sako, mes susitvarkome, jie atlyginimus padidino. Tuo metu iš regioninių ligoninių sako: mes neturime pinigų. Dėl to, kad jie neteikia tų super specializuotų paslaugų, jiems tenka užsidirbti iš mažesnių įkainių ir tas padidėjimas jiems yra mažesnis. Dėl to jie negali pritraukti kažkokių naujų technologijų, specialistų“, – komentavo LMS valdybos narys.

Jeigu tu padidini už bet ką įkainį, tai jis tiesiog dingsta tame bendrame katile.

R.Adomaitis aiškino, kad šeimos gydytojai, kurie turėtų atlaikyti pacientų srautą priėmimo skyriuose, to niekaip negali padaryti – trūksta žmonių. Tada visi suvažiuoja į priėmimo skyrius, kur pacientai skundžiasi eilėmis.

„Dėl to, kad ten pragaras yra. Ir to pragaro pasekmė yra paskutinė aktualija – tai, kad žmonės žudosi“, – pabrėžė medikas.

G.Paluckas: trūksta politinės valios

LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas aiškino, jog tai, kad Vyriausybė nevykdo pažadų medikams, rodo politinės valios trūkumą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rasa Budbergytė ir Gintautas Paluckas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rasa Budbergytė ir Gintautas Paluckas

Anot G.Palucko, neatsakingas sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos kalbėjimas sukėlė didžiulius lūkesčius medikų bendruomenei. Nors, opozicijos atstovo teigimu, iš anksto buvo aišku, kad tokie įsipareigojimai nebus įvykdyti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?