Atšaukia, bet neatsisako
Apie tai, kad rugsėjo 5 dieną turėjusios vykti pratybos atšauktos, 15min šaltiniai informavo praeitos savaitės pabaigoje. Pasiteiravus Vilniaus savivaldybės, jos administracijos direktorius Povilas Poderskis to neneigė: pratybų pirmąją rugsėjo savaitę sostinėje nebus.
„Nusprendėme, kad savo pratybų neorganizuosime, o prisijungsime prie didesnių nacionalinės saugos pratybų. Taip sutaupysime ir pinigų, ir žmogiškųjų resursų. Taip pat džiaugiamės, kad pagaliau problemai skiriamas deramas dėmesys ir pratybos apskritai vyks. Jeigu pasirengimas per nacionalines pratybas mums pasirodys nepakankamas, tuomet planuosime savo veiksmus“, – teigė P.Poderskis.
Nusprendėme, kad savo pratybų neorganizuosime, o prisijungsime prie didesnių nacionalinės saugos pratybų, – teigė P.Poderskis.
Buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas yra pareiškęs, kad dėl numanomos Astravo atominės elektrinės avarijos vilniečių evakuacijos pratybas vykdanti sostinės valdžia be reikalo kelia paniką. O Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas mokymus dėl gyventojų apsaugos avarijos atveju rengs spalio pradžioje.
Žadėjo evakuaciją
Pristatydamas būsimas pratybas liepos 31 dieną P.Poderskis sakė: „Rugsėjo 5 d. bus hibridinis miesto atsparumo testas dar vienas, būtent dėl Astravo AE galimų grėsmių. Pakankamai vangiai nacionalinės institucijos tam ruošiasi. Yra vertinamas toks scenarijus kaip galima radiacinė tarša 50 km spinduliu, kas jau kliudytų Vilnių. Ta grėsmė nėra atmesta kaip tokia ir mes bandysime realiai išsitestuoti visų savivaldybės įmonių ir kitų tarnybų pasirengimą galimoms grėsmėms.
Imituosime ir kibernetines atakas, realiai trikdysime kai kurių valstybinių institucijų darbą tokiu būdu ir žiūrėsime, kaip visi esame tam pasirengę.“
Jo teigimu, žiūrint į pratybų scenarijų buvo matomos gana didelės skylės – trūksta resursų, finansavimo, įrangos, pasirengimo, bendradarbiavimo. Todėl norėta pabandyti įgyvendinti scenarijų, kuris apims tam tikros dalies vilniečių imitacinę evakuaciją.
Vilnių nuo Astravo skiria daugiau nei 30 km, todėl Vilnius nepatenka į tą zoną, kurios gyventojai turėtų būti evakuoti, jiems teikiama psichologinė, medicininė pagalba, aprūpinama švariais drabužiais, vandeniu, taikoma jodo profilaktika, aptveriamos teritorijos ir t.t. Tačiau nuo taršos zonos (30 km) iki Vilniaus miesto ribos yra 9,8 kilometro.
Nėra kur evakuoti
Arčiausiai Baltarusijoje veiksiančios elektrinės atsidurtų apie 137 tūkst. Vilniaus gyventojų iš keturių seniūnijų – Naujosios Vilnios, Antakalnio, Verkių ir Rasų. Vis dėlto valstybės institucijų sprendimu, šie žmonės kaip ir nepatenka į zoną, kurioje planuojami pagrindiniai apsaugomieji veiksmai.
100 km zonoje, į kurią patenka ir Vilniaus miestas, būtų atliekama radiacinės taršos sklaidos prognozė, t. y., remiantis Radiacinės saugos centro pateiktais duomenimis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnai apžvalgytų teritoriją ir nustatytų, kokia galimai Vilniuje bus taršos zona.
Vilniečius įvykus nelaimei gali tekti bent laikinai perkelti – tai ketinta pamėginti per planuotas pratybas, kadangi procedūra yra lygiai tokia pati kaip evakuacijos, tik neskubama to padaryti per 24 valandas. Tiesa, Vilnius nežino, kur savo gyventojus realios nelaimės atveju galėtų vežti: kitos savivaldybės nenusiteikusios Astravo atominės elektrinės avarijos atveju priimti vilniečių.
Liepos vidury Vilniuje vyko pirmosios hibridinio atsparumo pratybos.
