Pirmosios žydų bendruomenės Žagarėje įsikūrė 18 a. pradžioje, miestelyje daugiausiai ir gyveno žydų amatininkai bei prekybininkai .Daug žydų Antrojo pasaulinio karo metais buvo sušaudyti Žagarės parke. Paskutinis Žagarės gyventojas žydas mirė prieš keletą metų.
„Žagarė – mano vaikystė, jaunystė, buvo tokių liūdnų puslapių ,kai aš sužinojau, kad čia nužudyta mano močiutė, mano dvi tetos ir dėdė, kurie buvo atvežti iš Tryškių ir sušaudyti“, – pasakojo buvusi žagarietė Leonora Vasiliauskienė.
„Mano senelis gimė Žagarėje. 1901 metais jis išvyko, nes nenorėjo būti pašauktas 25-eriems metams į carinę kariuomenę, nes žydai paprastai buvo siunčiami į priešakines linijas. Seneliui tai reiškė mirties nuosprendį. Vėliau mes gyvenome Amerikoje. Žagarėje lankausi jau trečią kartą“, – sakė miestų planavimo specialistas iš JAV Cliffas Marksas.
Trijų dienų renginio programoje – ir konferencija, ir kino filmų bei knygų pristatymai, parodos, koncertai, tarp šių ir 70-metį švenčiančio Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Anatolijaus Šenderovo kūrybos koncertas „Giesmė ir šokis“.
Žydų kultūros dienų dalyviams pristatytas Rodo Freedmano filmas „Dėdė Chackelis“ apie buvusį žagarietį Lemcheną, visą dieną rodomi Sauliaus Beržinio, Lilijos Kopač, Leonoros Vasiliauskienės ir Danutės Selčinskajos filmai apie žydų istoriją.
