Lėlės turi namus
Prie pat centrinės Žagarės miestelio aikštės užsukti kviečia „Lėlių namai“. Tai Aušros Petrauskienės įkurtas lėlių muziejus. Dalis lėlių atspindi įvairius laikmečius. Kitos lentynos skirtos lėlėms su tautiniais kostiumais. Gausu ir autorinių darbų.
Visą sieną užima baroko laikotarpio lėlės, kurias A.Petrauskienė prieš trejus metus pasiuvo Joniškio miesto šventei. Tarp herojų – nekrikštyti žiemgaliai, Joniškio vyskupas Jonas, burmistras, pirklys, miestiečiai, valstiečiai ir dvarininkai.
„Teko daug konsultuotis su istorijos ir kostiumų žinovais – juk lėlės turėjo vilkėti istorinį laikmetį atitinkančius drabužius“, – sako lėlininkė.
Atėjo pačios
A.Petrauskienės gyvenime lėlės tarsi pačios apsilankė. Kadaise pradėjo jas gaminti laukdamasi kūdikio – ligoninėje visą čiužinio kamšalą tam panaudojo. Vėliau gamino ilgakojes lėles. Ilgos kojos buvo tarsi jos kūrinių firminis požymis.
Mažą susuktą lėlytę merginos įsegdavo vaikinams į atlapus. Tai reikšdavo, kad per gegužines vaikinas privalo ją pašokdinti.
Kai jos namuose „apsigyveno“ daugiau lėlių, draugai ir pažįstami pradėjo dovanoti užsienietiškas lėles.
Šie mieli suvenyrai užima visą kampą muziejuje: latvė, ispanai, indės, Vietnamo berniukas. Tokių figūrėlių – per šimtą. Tiesa, nemažai jų moteris tiesiog nusipirko Rygos turguje – niekam jų nebereikėjo.
Ypatinga vieta „Lėlių namuose“ skirta lėlėms lietuvėms. Jos visos dėvi tikslias įvairių regionų tautinių kostiumų kopijas.
Rado Naryškino lėlę
Lėlininkė ruošia leidinį apie Žagarės lėles. Knygos herojė – mergaitė Goda, per kurią perteikiami užrašyti miestelio močiučių pasakojimai. Pasirodo, kad mūsų močiutės lėles gamino net iš svogūno galvos. Išsirauna, supina šakneles į kasą ir suvynioja į kokį skudurėlį – tikras kūdikis.
Viena įdomiausių knygos linijų – apie seniausią lėlę Žagarėje, o gal ir Lietuvoje. A.Petrauskienė atsitiktinai pas vieną miestelio šeimą aptiko lėlę, kurią kadaise padovanojo Žagarės dvaro savininkai grafai Naryškinai. „Lėlė neabejotinai yra iš XIX amžiaus. Stebiuosi, kaip ją išsaugojo“, – pasakoja „Lėlių namų“ šeimininkė.
Lėlės lydi Žagarės istoriją. Seniausi žmonės pamena, kad mažą susuktą lėlytę merginos įsegdavo vaikinams į atlapus. Tai reikšdavo, kad per gegužines vaikinas privalo ją pašokdinti.
Kaliausės – taip pat savotiškos lėlės, kurios jau tapo didžiausios Žagarės šventės Vyšnių festivalio simboliu. Kaliausių žmonės pristato ne tik soduose, bet ir patys jomis apsirengia.