Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius tokią socialiniuose tinkluose plintančią žinutę vadina tradiciniu melagingų naujienų skleidimo pavyzdžiu.
Ligoninė pateikė skaičius
„Atlikome 845 skiepijimų procedūras. Iš jų kai kurie asmenys gavo skiepą pirmą kartą, kiti – du. Iš visų paskiepytųjų tik 21 darbuotojas pranešė dėl nepageidaujamos reakcijos, tai 2,5 procentai vakcinuotų asmenų“, – komentuodamas pasirodžiusią melagieną kalbėjo Marijampolės ligoninės direktorius.
Pasak M.Čėsnos, fiksuoti pašaliniai poveikiai buvo įprastai vakcinos informaciniame lapelyje minimi reiškiniai: skausmas dūrio vietoje, patinimas, raumenų skausmas.
Kiek rečiau – nuovargis ar pakilusi temperatūra.
Tekste, kuriuo dalinasi „Facebook“ socialinio tinklo vartotojai, taip pat aiškinama, kad į Marijampolės ligoninėje esančius COVID skyrius „suvaryti dirbti“ akių ligų gydytojai.
Ligoninės direktoriaus teigimu, pandemijos metu įvairių sričių medikų pagalbos pasitelkimas – įprasta praktika, o ką nors „liepti“ medikams negali nei jis, nei ligoninės administracija.
„Nėra jokio priverstinio dalyko. Visi medikai, dirbę COVID skyriuje, ėjo tą daryti suprasdami situaciją, savanoriškai ir tikrai niekieno neverčiami“, – aiškino M.Čėsna.
„Nesame išskirtiniai – visose ligoninėse tokiuose skyriuose dirba visi, kas tik gali“, – pridūrė ligoninės vadovas.
Sąmokslo teorija
Skirtingais variantais plintančiame įraše aiškinama, kad lietuviai stipriau jaučia pašalinį vakcinos poveikį, dėl mitybos skirtumų.
Teigiama, kad labiau prie sintetinio maisto pratę amerikiečiai lengviau pakelia vakcinaciją.
Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas tokius teiginius vadina pagrindo neturinčia sąmokslo teorija.
„Tokie tvirtinimai turėtų būti pagrįsti kokiais nors tyrimais. Galima prisigalvoti visokių sąmokslo teorijų. Man neteko jokių tyrimų skaityti apie tai“, – įvertino medikas.
S.Čaplinsko manymu, tokie svarstymai prasilenkia su logika.
„Jei kalbėtume apie alergines reakcijas, gal logiškiau būtų pagalvoti, kad valgantiems prastesnį maistą turėtų kilti daugiau alergijų – sunku pasakyti“, – svarstė medikas.
Taikinys – didmiesčių gyventojai
VU TSPMI dėstytojas N.Maliukevičius paaiškina: remtis išgalvotais autoritetais – senas melagienų kūrimo ir jų skleidimo būdas.
„Tai – vadinamoji apeliacijos į autoritetą technika. Kai kuriais atvejais apeliuojama į neva mokslininkus, pavyzdžiui, pasakojant baisias istorijas apie skiepų žalą. Kitas šios manipuliacijos variantas – manipuliavimas į socialinius autoritetus – mamą, giminaitį, draugą, dirbantį daktaru“, – aiškina N.Maliukevičius.
Pasak jo, melagienų kūrėjai tuo siekia pasėti nesaugumo jausmą, destabilizuoti padėtį visuomenėje.
„Kodėl žmonės tuo tiki? Pandemijos metu yra daug įtampos ir baimės. Melagienų kūrėjai dažnai taikosi į nesaugumo ir baimės jausmus, kad išmuštų iš vėžių. Tą daro kurdami žinutes susijusias su virusu, skiepų žala“, – aiškino VU TSPMI dėstytojas.
Melagienų kūrėjai dažnai taikosi į nesaugumo ir baimės jausmus, kad išmuštų iš vėžių.
N.Maliukevičius akcentuoja, kad Marijampolės ligoninė greičiausiai nebuvo pirminis melagienų kūrėjų taikinys – nedidelė rajoninė gydymo įstaiga pasirinkta tam, kad didžiųjų miestų gyventojams būtų sudėtingiau patikrinti skleidžiamą informaciją.
„Ten, kur žinutė sunkiausiai patikrinama, ji įgauna didžiausią pagreitį“, – pabrėžė medijų specialistas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
-
Medikai turi neigti pramanus: COVID-19 pacientams skiriamas vaistas ne kenkia, o gelbsti
-
„Debunk EU“: Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida kaltina Baltijos šalis ir Lenkiją nesugebėjimu kovoti su COVID-19
-
Naujai melagienai įkvėpė ribojimai: ne, „uždaryti“ žmonės nebus skiepijami prievarta
-
Marijampolės ligoninėje per klaidą medikei suleistos penkios „Pfizer“ vakcinos dozės
