Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2012 08 06

Žaibo trenkimas į pastatą Lietuvoje – jokia egzotika

Žaibo trenkimas į pastatą mūsų šalyje gana dažnas reiškinys.
Žaibas
Žaibas / Fotografas.co nuotr.
Temos: 2 „Meta“ Žaibas

Žaibo trenkimas į pastatą mūsų šalyje gana dažnas reiškinys.

Nors ne visuomet dėl to pastatas neužsiliepsnoja, šio reiškinio sukeltas elektros įtampos svyravimas gali atnešti keliasdešimt tūkstančiųjų siekiančių nuostolių.

„Populiaru manyti, kad žaibas gali trenkti nebent į kaimyno namą.

Šio pavojaus gyventojai nevertina rimtai, kol su juo nesusiduria tiesiogiai, tačiau patirta žala rodo, kad žaibavimas neretai pridaro nuostolių gyventojų ir įmonių turtui“, – sako draudimo bendrovės „If“ Lietuvos turto žalų grupės vadovė Giedrė Vitkauskienė.

Ekspertės teigimu, jeigu dėl žaibo nukenčia smulki buitinė technika, sukelti nuostoliai bus nedideli – apie kelis šimtus litų.

Tačiau dėl įtampos svyravimo gali sugesti ir elektronika valdomos šildymo, vėdinimo sistemos ar sudėtingi gamybos įrenginiai – tokiu atveju žala gali siekti ir keliasdešimt tūkstančių litų.

Draudikų patirtis rodo, kad elektriniams prietaisams pavojingas ne vien tiesioginis žaibo trenkimas į elektros liniją, bet ir aplink iškrovos vietą sukeltas labai stiprus magnetinis laukas.

Toks reiškinys didžiausią pavojų kelia televizoriams ir kitai vaizdo technikai, matavimo ir diagnostikos prietaisams, apsaugos ir įrenginių  valdymo sistemoms.

Šią vasarą jau užfiksuota keletas atvejų, kai po žaibų žmonės kreipėsi dėl sugedusių patalpų vaizdo stebėjimo ir apsaugos signalizacijos sistemų, įrangos ir biuro technikos.

Dėl šių nelaimių išmokėtos draudimo sumos svyruoja nuo 4 tūkst. iki maždaug 30 tūkst. litų.

Pagal parengtas rekomendacijas žaibuojant patariama būtinai išjungti visus elektrinius prietaisus iš tinklo, sandariai uždaryti langus ir duris, nesiliesti prie metalinių pastato konstrukcijų.

„Manome, kad pastaraisiais metais gamtos reiškiniai Lietuvoje darosi vis ekstremalesni, o vasaros įgauna atogrąžų kraštams būdingų bruožų – didelius karščius keičia vėtros, liūtys ar audros, o per jas nukenčia gyventojų turtas, kyla pavojus žmonių sveikatai“, – pabrėžia G. Vitkauskienė.

Anot jos, esant tokioms klimato tendencijoms, draudžiantis turtą rekomenduojama įsitikinti, ar siūlomas draudimo variantas apima elektros įtampos svyravimo riziką, ar bus atlyginti nuostoliai, jei pastatą apgriaus virstantis medis
arba vėtra nugriaus tvorą, išvartys kitus kiemo statinius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos