Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2010 11 29

Žaislų muziejui ieškoma vietos

Žaislai – ne tik vaikų žaidimams skirti daiktai. Archeologas Povilas Blaževičius šiemet apgynė daktaro disertaciją „Žaislai ir žaidimai Lietuvoje XIII–XVII amžiais remiantis archeologijos duomenimis“ ir su bendraminčiais svajoja Vilniuje įkurti pirmą Lietuvoje žaislų muziejų.
P.Blaževičiaus teigimu, kol kas būsimojo muziejaus kolekcijoje dominuoja XX a. eksponatai, tačiau atsiras ir archeologinių radinių, susijusių su žaislais ir žaidimais, kopijų.
P.Blaževičiaus teigimu, kol kas būsimojo muziejaus kolekcijoje dominuoja XX a. eksponatai, tačiau atsiras ir archeologinių radinių, susijusių su žaislais ir žaidimais, kopijų. / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pirmą tokį darbą Lietuvoje parašęs 32–ejų mokslininkas tvirtina, kad ankstyviausi žaidimai buvo tiesiogiai susiję su religija, kultu ir tik vėliau tapo pramoga. Tai liudija ne vienas radinys. P.Blaževičius pasakojo, kad viduramžiais Lietuvos vaikų itin mėgtos ūžinės – primityvūs kauliukai su skylute per vidurį, į kurią buvo įveriamas siūlas, o išsukus jie skleidžia burzgimą primenantį garsą – taip pat atėjo iš religinių apeigų.

Žaislų muziejaus eksponatas
Žaislų muziejaus eksponatas

„Šie daiktai Europoje randami kasinėjant dar akmens amžiaus gyvenvietes, o viduramžiais paplito miestuose, taip pat ir Lietuvoje. Ankstyvaisiais amžiais tai buvo ritualinis daiktas, susijęs su kultu, galbūt atbaidantis piktąsias dvasias, o vėliau tapo tiesiog pramoga, vaikišku žaislu“, – sakė P.Blaževičius.

Tokių senų eksponatų žaislų muziejaus kūrėjai kol kas neturi, jų arsenale – apie 500, daugiausia XX amžiaus žaislų ir žaidimams naudojamų daiktų. Muziejuje turėtų atsirasti ir senųjų, archeologinių kasinėjimų metu rastų žaislų kopijų, ketinama rengti edukacines programas, kuriose vaikai ir jų tėveliai galės susipažinti su žaislų ir žaidimų istorija. Tačiau pirmiausia muziejui įkurti reikia patalpų, kurių kol kas nėra.

Muziejaus iniciatoriai ketina dalyvauti viešajame konkurse, kurį skelbs Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama išnuomoti visuomeninei paskirčiai skirtas patalpas sostinės Senamiestyje. Rūdininkų gatvėje esančios patalpos turėtų atitekti tiems, kurie pasiūlys didžiausią nuomos kainą, tačiau čia būtinai turės įsikurti vaikams skirta kavinė, teatras ar muziejus. Konkursą ketinama skelbti gruodį.

„Daugiau panašių patalpų mes neturime. Miestas čia nori matyti erdvę vaikams, kur jie galėtų ateiti, jiems būtų įdomu, vyktų renginiai vaikams, o jeigu bus ir muziejus, tai bus dar geriau“, – sakė Vilniaus savivaldybės Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento direktorius Vytautas Grinius.

Žaislų muziejaus eksponatas
Žaislų muziejaus eksponatas

Daktaras P.Blaževičius teigė, kad parašyti disertaciją apie žaislus ir žaidimus viduramžių Lietuvoje jį paskatino klausimas, ar viduramžiais žmonės tik kariavo, valgė, statė pilis, ar laisvalaikiu ir linksminosi.

Kaip vieną mėgstamiausių suaugusiųjų žaidimų P.Blaževičius įvardijo šachmatus, kurių rasta kasinėjant miestus ir pilis, jie minimi ir rašytiniuose šaltiniuose. „Populiarūs buvo ir lošimai kauliukais, kortomis. Nemažai rasta ir odinių kamuolių, kuriais žaisdavo vaikai. Tai rodo, kad sportiniai žaidimai su kamuoliais buvo labai populiarūs. Nuo XVI–XVII amžiaus išpopuliarėjo molinės paukščių, gyvūnų formos švilpynės, dar vėliau – stikliniai rutuliukai“, – pasakojo P.Blaževičius.

Dalis žaislų, žaidimų atkeliavo iki mūsų laikų, keisdamiesi ir modernėdami, kiti buvo pamiršti. Tarkim, buvęs populiarus iš arabiškų kraštų atėjęs stalo žaidimas kvirkatas šiandien jau mažai kam žinomas. Šio žaidimo peiliu subraižyta lenta buvo rasta kasinėjant Valdovų rūmų teritoriją.

„Šio stalo žaidimo „vaikštukai“ yra panašus į mums žinomas šaškes, tik jos vaikšto ne laukeliais, o linijų susikirtimo taškais“, – seną žaidimą priminė P.Blaževičius. Manoma, kad iš šio žaidimo kilo šaškės.

Idėja kilo entuziastų galvose

P.Blaževičius sako, kad idėja kurti žaislų muziejų, kuriame būtų eksponuojami žaislai, kilo grupei entuziastų. „Norėtume įrengti edukacinį centrą, kuriame per pažinimą, paskaitas, saviveiklą visuomenė būtų supažindinama su žaislų istorija Lietuvoje nuo seniausių laikų iki XX amžiaus, rengtume ir įvairius užsiėmimus vaikams. Taip pat atsirastų žaislų ekspozicija, kurioje būtų ir seniausių žaislų kopijos, ir naujesni žaislai bei žaidimai“, – apie būsimojo muziejaus viziją pasakojo P.Blaževičius.

Žaislų muziejaus eksponatas
Žaislų muziejaus eksponatas

Anot muziejaus iniciatoriaus, kolekcija jau kaupiama. Be 500 įvairių XX amžiaus žaislų jau yra pagaminta ir archeologinių dirbinių kopijų, renkama nuotraukų, kuriose nufotografuoti su žaislais žaidžiantys vaikai XX amžiaus pradžioje, pokario metais, kolekcija.

„Eksponatus daugiausia įsigyjame už privačias lėšas, interneto tinklalapyje esame paskelbę akciją – kviečiame žaislus muziejui dovanoti. Žinoma, pirmiausia žaislus dovanoja draugai ir pažįstami. Bet kol neturime patalpų, negalime nei pristatyti visuomenei to, ką jau turime, nei plačiau kviesti eksponatus mums dovanoti“, – sakė P.Blaževičius.

Nauji muziejai domina

Lietuvos muziejų asociacijos atsakingoji sekretorė Lolita Valužienė įsitikinusi, kad bet kuris muziejus, kokio iki šiol dar nebuvo, būtų įdomus lankytojams. „Žaislų muziejaus dar neturime, tik yra šiokių tokių apraiškų Liaudies buities muziejuje. Jeigu jie surinktų dėmesio vertą ekspoziciją, kurią lydėtų edukacinė programa, tai, manau, toks muziejus turėtų savo lankytoją“, – teigė L.Valužienė.

Tačiau, L.Valužienės manymu, šiuo metu muziejams sulaukti daug lankytojų nėra itin lengva. Jų srautus sumažino ekonominis sunkmetis, be to, lankytojai jau yra pakankamai išprusę ir reiklūs, jiems bet ko nepasiūlysi. „Naujiems muziejams reikia įdirbio, kol pavyksta įsitvirtinti, rasti savo lankytoją. Turime nemažai muziejų Vilniuje, kurie gausiai lankomi, tarkim, Energetikos ir technikos muziejus sulaukia labai daug lankytojų, netoli Vilniaus esantis Europos parkas, naujai atidaryta Nacionalinė galerija su savo parodomis, edukacinėmis programomis taip pat populiarūs. Bet visada įdomu ir tai, kas nauja“, – sakė L.Valužienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?