„Simą (architektą E.Miliūną – aut. past.) pažinojau nuo sovietmečio, susipažinome, kai jis projektavo Žilinsko dailės galeriją. Po daugelio metų jis paskambino ir pasiūlė kartu dalyvauti projektuojant Kauno areną. Tai buvo seniai, gal prieš 10–12 metų. Paskui Kauno arenos statybas atidėjo, dirbome prie Šiaulių arenos. Ta patirtimi pasinaudojome vėl sugrįžę prie „Žalgirio" arenos“, – pasakojo A.Bublys.
Lietuvoje gimęs, tačiau JAV augęs architektas tikriausiai yra didžiausią patirtį arenų projektavime turintis lietuvis. Jo sąskaitoje – daugiau kaip dešimties arenų projektai. Daugiausiai nuotoliniu būdu Kauno arenos kūrėjus konsultavęs A.Bublys teigia, kad proceso metu labiausiai keitėsi arenos išorės sprendimai.
„Keitėsi mintys apie tai, iš ko fasadas bus padarytas. Skirtingos pusės – iš skirtingų medžiagų, tai lemia kitokį jų santykį su aplinka. Manau, kad projektas įdomus. Gerai, kad bus sutvarkyta ta Nemuno salos dalis. Juk čia unikali vieta, miesto centras. Tai vienintelis man žinomas atvejis, kai arena stovi saloje“, – teigė A.Bublys.
Arena turi padėti uždirbti
Kalbėdamas apie modernias arenas, architektas pabrėžia, kad jas projektuojant svarbu daugelis detalių. Architektai turi pasiūlyti ne tik geriausius konstrukcinius sprendimus, bet ir apgalvoti, kaip areną reikės išlaikyti. Todėl šiuolaikinės arenos skirtos ne tik sporto renginiams. „Žalgirio“ arenoje įrengtos atitraukiamos tribūnos, kurios padidina aikštės erdvę. Joje bus galima organizuoti koncertus, cirko pasirodymus, rengti parodas.
„Arenose labai svarbu numatyti pakankamai erdvės smulkiems prekybos taškams – pradedant traškučių ir baigiant sirgalių atributikos pardavėjais. Svarbu, kad užtektų vietos tiems, kurie renginių metu teikia papildomas paslaugas“, – sakė A.Bublys.
Nemenkas pajamų šaltinis arenų valdytojams yra ir ložių nuoma. Kauno arenoje įrengtos 45 ložės, iš kurių patogiai bus galima stebėti tiek sporto renginius, tiek koncertus. Kiekvieną ložę sudaro 15-20 sėdimų vietų.
Svarbios detalės
Ilgametę arenų projektavimo patirtį turintis architektas A.Bublys pastebi, kad laikui bėgant arenos tampa vis patogesnės. Anksčiau naudotas plastikines kėdes keičia minkštos, gerinamos arenų akustinės savybės ir pan.
„Labai svarbūs yra ir tualetai. Seniau moterims ir vyrams skirtų tualetų kiekis būdavo skaičiuojamas pagal proporciją 1:10. Dabar Amerikoje netgi yra įstatymai, kad turi būti lygiom dalim. Nesvarbu, ar moterys lankosi krepšinyje ir koncertuose, ar ne. Kaune tualetai sutvarkyti labai įdomiai – jie be durų, apeini tik apvalias sienas, be to gali grožėtis vaizdais pro langus. Čia juk laukai, upė“, – netradicinius sprendimus gyrė A.Bublys.
„Žalgirio“ arenos statybos finansuojamos iš Kauno miesto bei Lietuvos valstybės biudžetų, Europos Sąjungos ir šalies gyventojų lėšomis. Projekto „Kauno pramogų ir sporto rūmai Nemuno saloje, Karaliaus Mindaugo pr. 50“ finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta, jog iš Europos regioninės plėtros fondo arenos statybai bus skirta 50 mln. Lt. Kauno sporto arenos bendra vertė – 172,1 mln. Lt. Planuojama, kad „Žalgirio“ arenos atidarymo šventė įvyks š. m. liepos 6 d.
