Inscenizacijos – kasmetinė tradicija
Jau kelis dešimtmečius Žalgirio mūšio, įvykusio netoli Tanenbergo ir Griunvaldo 1410 m. liepos 15 dieną, minėjimo progą Lenkijoje žvanga ginklai.
Griunvaldo dienos, kaip sako jų organizatoriai, tai renginių ciklas, kuris vyksta arčiausiai liepos 15 dienos esantį savaitgalį. Tuomet Griunvaldo seniūnijoje, laukuose, kur įvyko Žalgirio mūšis, vyksta riterių turnyrai, veikia įvairios dirbtuvės, skamba muzika.
Viską vainikuoja inscenizuotas Žalgirio mūšis. Organizatorių teigimu, per 25-erius metus šis reginys ne tik tapo populiarus Lenkijoje, bet ir išaugo į vieną didžiausių tokio tipo Viduramžių istorijos rekonstrukcijų Europoje tiek dalyvių, tiek ir žiūrovų skaičiumi.
Pirmojoje inscenizacijoje kovotojų buvo apie 350, 2009 metais šis skaičius išaugo iki pusantro tūkstančio. O 2010-aisiais, minint Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, inscenizacijoje dalyvavo net 2 tūkst. istorinių rekonstruktorių.
Šiemet renginys mini savąjį jubiliejų – tai 25-oji Žalgirio mūšio inscenizacija, kuri, simboliška, vyks būtent liepos 15-ąją.
Žemaitukų nebus
Tačiau be lietuviškų žemaitukų. Taip 15min sako klubo „Žados jotis“ atstovas Virgilijus Avižonis.
„Ruošiamės, kraunamės, sėdame į autobusą, netrukus judėsime, – ketvirtadienio rytą 15min sakė V.Avižonis. – Leidimo vežtis žirgus dar neturime, kreipėmės visur, visais įmanomais kelias, bet leidimo nėra. Kol kas nepatvirtintas.“
Paklaustas, kodėl dėl leidimo kilę problemų, V.Avižonis teigė, kad žirgai turi visus dokumentus, tačiau pritrūkę vieno – šalia vietos, kur vyks inscenizacija, nėra sertifikuoto žirgyno: „Motyvuojama tuo. Vietiniams to gal nereikia, mums gal Lietuvoje irgi nereikėtų. Bet kiekvieną kartą išvežant gyvūnus reikalingas specialus leidimas VMVT.
Jeigu įkliūtume be to leidimo Europos Sąjungoje, nuo kiekvieno žirgo tektų sumokėti 1000 eurų. Tai įsivaizduokite – važiuoja dešimt žirgų, vadinasi, 10 tūkst. eurų.“
Tokia suma klubui, kaip sako jo atstovas, būtų didžiulė, kadangi investuoti ir taip teko daug – vien į ekipuotę apie 5 tūkst. eurų.
„Kiekvienas pasisiuvome rūbus pagal senovinius metodus, tai kainuoja. Batai, drabužiai, viskas... Kalavijus darėmės“, – kalbėjo V.Avižonis.
Va, susirinkom visi nosis nuleidę, kad žirgų gali nebūti.
Ir nors jis, kalbėdamas su 15min, teigė vilties išvykti su žirgais dar turįs, neslėpė – negavus to leidimo, važiuosią be jų: „Vis tiek važiuosim, atstovausim Lietuvai. Va, susirinkom visi nosis nuleidę, kad žirgų gali nebūti.“
Leidimo negavo
Taip ir nutiko, kadangi po pokalbio praėjus vos kelioms minutėms V.Avižonis teigė sužinojęs, kad leidimo VMVT jiems nusprendė neišduoti.
Jis apgailestavo – atstovauti ketinta ne tik Lietuvai, bet ir žemaitukų veislę pristatyti, dar kartą parodyti, kadangi šie žirgai dalyvavo ir tikrajame Žalgirio mūšyje.
„Augindami žemaitukus mes norime parodyti, kad turime šią veislę, kad išsaugojome. Nes jeigu ne žemaitukų veislės žirgai, ir Lietuvos nebūtų buvę. Tai labai eiklūs žirgai. Jie nuostabūs“, – su nuoskauda kalbėjo V.Avižonis.
Važiuojančiųjų į Lenkiją, kaip sakė V.Avižonis – „pilnas autobusas“. Žemaitukų turėjo važiuoti dešimt, iš jų klubo „Žados jotis“ – keturi.
Kaltė – organizatorių?
VMVT sako, kad dėl tokios situacijos kalta ne tarnyba, o organizatoriai.
„Sertifikatų gyvūnų kelionėm parengimui / patvirtinimui ES mastu naudojama TRACES sistema, į kurią suvedami visi su gyvūnų kelione susiję duomenys, kaip pvz., informacija apie gyvūnus, jų identifikavimą, sveikatą, jų savininkus, vežėjus, išsiuntimo vietą ir paskirties vietą ir jos atpažinimo numerį.
Kadangi renginys Lenkijoje vyks teritorijoje, kuriai, suprantama, nėra suteiktas atpažinimo numeris, todėl ir TRACES sistema atitinkamai nesuformuoja kelionei reikalingų dokumentų.
Renginio organizatoriai kiek pavėlavo pasirūpinti vietos laikinuoju atpažinimo numeriu, todėl nenumatytų problemų turėjo į renginį pakviesti kitų šalių svečiai.
Tais atvejais, kai renginiai su gyvūnais (pvz., žirgais) vyksta ne įprastoje jų laikymo vietoje (pvz., arklininkystės ūkyje, kuriam suteiktas atpažinimo numeris, manieže), o renginiui pasirenkama aikštė, laukas, kt., įprastai renginio organizatorius gali kreiptis į šalies kompetentingą instituciją, kad šiai vietai būtų suteiktas laikinas atpažinimo numeris, kuris ir būtų nurodytas kelionės dokumentuose.
Šiuo atveju, Lenkijos renginio organizatoriai kiek pavėlavo pasirūpinti renginio vietos laikinuoju atpažinimo numeriu, todėl nenumatytų problemų turėjo į renginį pakviesti kitų šalių svečiai“, – teigiama VMVT Viešųjų ryšių skyriaus pateiktame komentare.
Treniravosi su žirgais
Tačiau V.Avižonis laikosi savo – jo teigimu, leidimas vykti neišduotas vien dėl formalumo, o ir uždelsta buvo iki paskutinės sekundės.
„Įsivaizduokite, kaip numuša visa tai, kaip ruošėmės, ką darėme, galvojome. Juolab atstovaujam Lietuvai, kad ir iš savo lėšų. Bet gėda prieš Lenkiją, prieš organizatorius, kitus dalyvius, ten suvažiuoja apie milijonas žiūrovų.
Treniravomės su žirgais. Dabar Lietuvai atstovaus gal vienas-du žirgai tik“, – nuoskaudos neslėpė V.Avižonis.
