Trečiadienio sostinės tarybos posėdyje Socialdemokratų frakcija ketina pateikti rezoliuciją, kurioje kalbama apie Vilniaus Žaliąjį tiltą ir jo puošmenas. 2015-ųjų liepą nuo tilto nukeltos karius, darbininkus, kolūkiečius ir studentus vaizduojančios skulptūros, čia stovėjusios nuo 1952 metų. Paskutiniais metais jos buvo avarinės būklės, o tai ir tapo pretekstu jas nukelti, kadangi susitarti dėl to, kad tai – jokia vertybė, nepavyko.
Per dvejus metus neįvyko nieko
Tačiau po nukėlimo praėjo dveji metai, o sprendimo, kas galėtų iškilti jų vietoj, nėra. Todėl sostinės tarybos socialdemokratai siūlo kolegoms priimti rezoliuciją ir joje įsipareigoti pagaliau apsispręsti.
Rezoliucijos tekste įrašyta, kad įvertinusi istorinę seniausio Vilniaus tilto reikšmę ir svarbą, atsižvelgdama į tai, kad 2015 m. nukėlus Žaliojo tilto skulptūras visuomenėje vis plačiau diskutuojama, kas turėtų jų vietoje atsirasti, Vilniaus taryba sutaria iki rugsėjo 30 d. sudaryti tarybos narių komisiją, kuri „iki 2017 m. gruodžio 1 d. išnagrinės Žaliojo tilto transformacijos klausimą ir pateiks konkrečius siūlymus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“.
Taip pat kviečiama suinteresuotas bei susijusias institucijas ir interesų grupes „išnagrinėti inovatyvaus Žaliojo tilto perspektyvos klausimą ir teikti siūlymus“.
Vienas iš šios rezoliucijos autorių, Socialdemokratų frakcijos seniūnas Marius Skarupskas tvirtina merui Remigijus Šimašiui jau prieš metus pateikęs siūlymą pradėti diskusiją dėl Žaliojo tilto ateities, tačiau esą meras sakė, kad klausimas „per daug aštrus politiškai ir geriau tegu ten stovi gėlių vazonai“.
„Miestas – ne gėlių vazonas“
„Bet miestas – ne gėlių vazonas. Miestui reikia krypties. Miestui reikia diskusijos. Miestą reikia sutelkti“, – tvirtina M.Skarupskas.
Bet miestas – ne gėlių vazonas. Miestui reikia krypties. Miestui reikia diskusijos. Miestą reikia sutelkti, – sakė M.Skarupskas.
Jo manymu, Vilniuje įamžinama praeitis, yra daug praeitį liudijančių ir žymius žmones pagerbiančių ženklų, tačiau viešosiose erdvėse sunku rasti futuristinių meno ir mokslo įamžinimo išraiškų. Taip pat, anot M.Skarupsko, Vilniui trūksta diskusijų – jas sukėlė tik tokie objektai, kaip Krantinės arka, J.Basanavičiaus paminklas ar Vytis, kuris entuziastų bendruomenę ir subūrė, ir suskaldė.
„Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimas nubrėžė nematomą fronto liniją tarp dviejų stovyklų. Vilniui trūksta geros diskusijos apie ateitį ir meną. Sostinę būtina sutelkti. Šį kartą teikdamas sprendimą Vilniaus miesto tarybai siūlau galvoti apie ateitį. Ir seniausią tiltą paversti miesto vizija, meno, mokslo, verslo ir visuomenės telkimo simboliu. Ant vieno iš postamentų pasodinant inovatyvų medį, kuris gamintų elektrą iš vėjo, saulės, gal net vandens. Ant kito ..., tiltą taip pat papuoštų ... ir instaliaciją užbaigtų ...“, – vietos diskusijai palieka M.Skarupskas.
Ar pritarti tokiai rezoliucijai, Vilniaus politikai turėtų spręsti trečiadienio posėdyje.