Anot jos, nors Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba kovą pasisakė už skulptūrų išbraukimą iš vertybių registro, per šį laiką sulaukta ir priešingų nuomonių.
„Vienų siūlymai yra vieni, kitų – kiti, ministras turi priimti sprendimą. Tai dar norime pasišnekėti, pasitarti, kad visiems viskas būtų vienodai aišku. Galvoju, kad ministras kitą savaitę šauksis ekspertus, nes laiko daug nėra, ir sprendimas bus priimtas“, – sakė D.Vencevičienė.
Anot jos, bus tariamasi su ministerijos ir Kultūros paveldo departamento specialistais. Ministro patarėja tvirtina, kad buvo vertinti ir vieši kai kurių ekspertų pasisakymai, ir raštiški institucijų bei asmenų kreipimaisi į ministeriją.
„Taip, galbūt jas reikėtų saugoti ateities kartoms, bet nebūtinai jos turėtų grįžti ant tilto. Gali būti ir toks variantas, nes tokių pasiūlymų irgi yra. Ministerija yra atvira pasiūlymams, kas norėtų jas globoti, pristatyti savo ekspozicijose, kai jau jos bus restauruotos“, – sakė D.Vencevičienė.
Daugiau nei 60 metų ant Žaliojo tilto Vilniuje buvusios sovietinės skulptūros nukeltos pernai liepą, motyvuojant, kad jos yra avarinės būklės ir kelia pavojų saugumui. Jų nukėlimo oponentai argumentavo, kad skulptūros buvo neatskiriama tilto dalis bei kaltino valdžią politikavimu ir istorinių sąskaitų suvedinėjimu.
Vilniaus savivaldybė buvo sulaukusi kelių pasiūlymų atiduoti ar parduoti skulptūras, tarp jų – iš Grūto parko, liberalo Vilniaus tarybos nario Vidmanto Martikonio, taip pat skulptūras priglausti siūlėsi Rusijos atstovai – Sovetsko miesto vadovas, Pskovo jaunimo organizacija.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Pasisakantieji už nukėlimą sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.
