Rusijos įvykdyta Krymo aneksija, Ukrainos rytuose siaučiančių teroristų rėmimas ginklais, kovotojų siuntimas į šiuos regionus Lietuvoje aštrina kalbas ir apie Žaliojo tilto skulptūras. Skulptūrų grupė, vaizduojanti okupacinės Raudonosios armijos karius, darbininkus, valstiečius ir studentus, jau ne kartą buvo tapusi audringų diskusijų objektu.
Dalis visuomenės ir politikų nuolat ragina skulptūras nuversti arba rasti joms vietos kitur, tarkim, Grūto parke.
Peticija dėl skulptūrų
Šįkart internete plinta raginimai pasirašyti peticiją, kurioje reikalauja šias skulptūras nugriauti.
„Žaliojo tilto skulptūros – vienas iš pavyzdžių, kuris skleidžia iškreiptą Lietuvos istorijos sampratą, niekina Lietuvos valstybingumą ir žeidžia asmenų, nukentėjusių nuo totalitarinių bei okupacinių režimų, jausmus. Matydami šalies ir miesto valdžios politinės valios stoką, pilietiškai nusiteikę visuomenės ir savivaldos veikėjai inicijuoja peticiją, kuria reikalaujama išbraukti Žaliojo tilto skulptūras iš kultūros paveldo vertybių sąrašo, kad Vilniaus viešoji erdvė taptų tikra laisvės erdve – švaria nuo totalitarinių režimų simbolių, atvira Lietuvos piliečiams ir konstitucinėms valstybingumo vertybėms“, – rašoma raginime pasirašyti peticiją.
Peticiją socialiniuose tinkluose palaiko daug politikų, visuomenės veikėjų. Iki šiol tokiam sprendimui prieštaravę žmonės, o tarp jų buvo istorikų, paveldosaugininkų, muziejininkų, pritilo.
Anksčiau drąsiai ginusi savo poziciją, kad Žaliojo tilto skulptūros privalo išlikti ten, kur stovi dabar, tylos siena atsitvėrė ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė. Didelę patirtį turinti paveldosaugininkė 15min.lt tik pasakė, kad lapkričio pradžioje komisija rinksis į konferenciją, kurioje ir ketinama diskutuoti apie Žaliojo tilto skulptūras.
„Tada viską ir pasakysime“, – nekalbi buvo G.Drėmaitė.
A.Zuokas griauti nenori
Vilniaus meras Artūras Zuokas įsitikinęs, kad skulptūros sostinės centre turi išlikti. Anot mero, jos yra kultūros paveldo objektas, saugomas įstatymų. O esą įtraukdami jas į saugotinų objektų sąrašą specialistai turėjo turėti motyvų ir kriterijų, kurie vargu ar pasikeitė per kelerius metus.
„Aš tikrai nesu skulptūrų griovimo šalininkas, nes aš manau, kad pirmiausia nereikia kovoti su skulptūromis, kai yra svarbesnių ir prasmingesnių dalykų. Manau, kad pas mus dar gajus Homo sovieticus sindromas. Kaip žinome revoliucionieriai sovietmečiu labiausiai pasižymėjo kultūros, paminklų naikinimu. Manyčiau, kad šie paminklai šiandien turi svarbią simbolinę reikšmę, kad neužmirštume savo istorinės patirties ir ji visą laiką liudytų mums, ką turime branginti ir saugoti. Šie mūsų istorijos ženklai yra kaip atvira vieša knyga – imkite ir skaitykite“, – savo nuomonę apie Žaliojo tilto skulptūras išdėstė A.Zuokas.
Informuoja ir apie trėmimus
Pasak mero, diskusijas apie šias skulptūras kursto ne specialistai, o politikai, tokiu būdu provokuodami konfliktus. Raginimai griauti merui skamba net kaip tam tikra propaganda, artima sovietinei: „Kovoti su skulptūromis yra pats lengviausias dalykas, nugriovus skulptūrą kaip tam tikrą simbolį žmogaus viduje niekas nesikeičia. Šios skulptūros primena mūsų istoriją ir yra tam tikri simboliai to laikotarpio, kurio pakartoti nenorėtume. Tai tam tikras perspėjimas.“
Ant buvusių okupantų karių skulptūros jau kurį laiką kabo ir lentelė, informuojanti, kad 1993 metų rugpjūčio 31 dieną iš Lietuvos buvo išvesta Sovietų okupacinė kariuomenė, o 1940-1943 ir 1944-1991 metais ištremta, kalinta, nužudyta apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Ši lenta atidengta norint informuoti pro šalį einančius vilniečius ir turistus apie skaudų Lietuvos istorijos puslapį.
Vilniaus miesto savivaldybė jau dukart skelbė konkursą, norėdama atnaujinti ir suremontuoti skulptūras. Tačiau konkursai žlugo, taip ir neatsiradus norinčiųjų juose dalyvauti. A.Zuokas tvirtina, kad skulptūros sutvirtintos, todėl joks pavojus vaikštantiems pro šalį negresia.
