Tai padaryti savivaldybei leido Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus teritorinis padalinys, šį mėnesį atsiuntęs tai patvirtinantį raštą.
„Bus skelbiamas naujas konkursas dėl skulptūrų tvarkymo jas nukeliant“, – BNS informavo Vilniaus miesto savivaldybė.
Pasak savivaldybės atstovų, iki šiol buvo skelbti jau penki konkursai, tačiau visuose nebuvo sulaukta nė vieno pasiūlymo – rangovai restauravimu nesusidomėjo, nes buvo keliamas reikalavimas darbus atlikti skulptūrų nenukėlus nuo tilto. Tai, pasak kai kurių specialistų, yra techniškai neįmanoma.
Bus skelbiamas naujas konkursas dėl skulptūrų tvarkymo jas nukeliant, – BNS informavo Vilniaus miesto savivaldybė.
Tuo metu Kultūros ministerija netrukus ruošiasi patvirtinti naujus Kultūros paveldo objektų atrankos kriterijus, kuriais vadovaujantis vertinimo taryba okupacine simbolika pažymėtus paminklus galės pripažinti nebelaikomais kultūros vertybėmis.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis BNS sakė, kad šios pataisos parengtos tariantis ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui (KPD). Jis pripažino, jog iniciatyva susijusi būtent su Žaliojo tilto skulptūromis.
„Tos skulptūros yra avarinės būklės – mes su miestu apie tai esame kalbėję. Jas tikrai reikia nuimti, kad jas būtų galima tvarkyti. Jei jas dar išlaikyti, tai negali jos būti tokios, nes būdamos tenai skulptūros kelia pavojų: yra surūdijusios, yra skylės“, – sakė Š.Birutis.
Vis dėlto ministras neatskleidė, ar pats pritartų, jog sutvarkius skulptūras jos būtų grąžintos būtent ant Žaliojo tilto.
„Net jei nėra tokios tolerancijos ir supratimo, kad tos istorijos, kad ir skaudžios, okupacinės, kad tokie palikimai yra ir apie tai turi žinoti ateities kartos, kad buvo sovietinis realizmas, priverstinis menininkams, ir garsiems menininkams priverstinai buvo liepiama sukurti tam tikrus meno kūrinius – aš nemanau, kad tai turi būti slepiama nuo visuomenės. Aš manau, kad jokiu būdu jų negalima sunaikinti. O kur jos stovės – jau kitas klausimas“, – sakė Š.Birutis.
Kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė teigia, kad net ir išbraukus skulptūras iš saugomų objektų sąrašo, jos vis tiek turėtų būti restauruojamos ir prižiūrimos.
„Jei dauguma mano, kad tos skulptūros turėtų nebūti įrašytos į registrą – ministro valia. Jei jis pasirašys įsakymą, bus kita procedūra – vertinimo tarybos, kurios įrašo į registrą, turės susirinkti ir įvertinti tai. Taip, jos tiesiog bus nesaugomos valstybės, o toliau – kadangi tiltas yra Vilniaus mieste, Vilniaus miestą tvarko savivaldybė, ji ir turės nutarti, ką darys. Nemanau, kad šiandien esame tokia tauta, kad staiga paimsime ir pradėsime daužyti, versti į upę, kaip daugelis siūlė. Manau, kad galima viską gražiai, tvarkingai padaryti, civilizuotai“, – penktadienį žurnalistams sakė ji.
G.Drėmaitė sakė neprieštaraujanti sprendimui nuimti skulptūras, kad jas būtų galima restauruoti, tačiau idėja nebegrąžinti jų ant Žaliojo tilto specialistei neatrodė priimtina.
„Manau, kad tai yra kultūros objektas, skulptūra ir ją verta išsaugoti, juo labiau kad tai yra mūsų penkiasdešimties metų istorija. Juk mes nedaužome Benjamino Gorbulskio plokštelių, nedeginame Jono Avyžiaus knygų, mes neglamžome Stasio Krasausko graviūrų. Toks mūsų buvo gyvenimas. Aš nežinau – čia ne mano nuomonė, čia kaip pasitvarkys savivaldybė. Bet aš juokais sakiau – jei taip visiems drasko akis Žaliasis tiltas, jį galima likviduoti, pastatyti naują tiltą ir įgyvendinti Artūro Zuoko svajonę paleisti tramvajų“, – sakė ji.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus ant Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.
Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.
