Visi sostinės politikai puikiai pamena Bronzinio kario istoriją Estijoje, kai Talino valdžios sprendimas perkelti paminklą sovietinei kariuomenei baigėsi kruvinomis riaušėmis. Keli 15min.lt šaltiniai sostinės savivaldybėje neoficialiai patvirtina, kad tarnybos įspėja dėl galimų neramumų Vilniuje, o padėtį stebi tiek policija, tiek diplomatinis korpusas, tiek saugumiečiai ir kariškiai.
Tarnybos įspėja dėl galimų neramumų Vilniuje, o padėtį stebi tiek policija, tiek diplomatinis korpusas, tiek saugumiečiai ir kariškiai.
Neramumų galimybės neatmeta
„Tikėtina, kad bus palaikančių skulptūrų nuėmimą mitingas ir oponentų protestas. Koordinuojami veiksmai su policija, Valstybės saugumo departamentu ir Krašto apsaugos ministerija. Ypač raginama riboti komunikaciją iki skulptūrų nukėlimo, kad nebūtų aštrinama situacija“, – 15min.lt teigė savo pavardės neminėti prašęs savivaldybės tarnautojas.
Anot jo, jau gauta informacijos, kad „tam tikros“ organizacijos atidžiai stebi pasirengimą skulptūrų nuėmimui, o protestams gali būti gabenami žmonės iš kaimyninių Estijos ir Latvijos. Esą tarnybos informuoja, kad gali būti organizuojami neramumai.
Kad jiems ruošiamasi, patvirtino ir sostinės vicemeras Gintautas Paluckas. Tiesa, jis tikina, kad Bronzinio kario scenarijus Vilniuje neatrodo realus.
„Bronzinio kario variantui tikrai nesiruošiama, nes Vilniaus rusai – ne Estijos ar Latvijos rusai, o skulptūrų simbolinė reikšmė tikrai neprilygsta Bronziniam kariui. Bet provokacijos įmanomos“, – 15min.lt teigė G.Paluckas.
Sykiu vicemeras pastebi, kad skulptūrų nukėlimas nėra penkių minučių darbas. Tad būtų naivu tikėtis, kad tai įvyks nepastebint suinteresuotoms grupėms.
„Skulptūrų per valandą nenukelsi“, – konstatavo G.Paluckas.
Darbai nusikels į kitą savaitę?
Parlamentarė, buvusi Vilniaus tarybos narė ir viena Lietuvos rusų sąjungos lyderių Larisa Dmitrijeva atvirai pasisako prieš skulptūrų nukėlimą. Ji Vilniaus valdžios sprendimą vadina populistiniu ir netgi „bolševikišku“.
„Šita idėja man labai nepatinka. Tai yra populistinis visiškai veiksmas. Mūsų istorija buvo tokia. Ir mes, deja, jos niekaip negalime pakeisti. Bet mes turime žinoti: kas buvo, kaip buvo, kas ką vykdė ir t. t. Kaip pedagogė ir kaip politikė noriu pasakyti, kad tai yra gyvas pavyzdys, kai žmonės gali pamatyti, gali paklausti. Mūsų jaunimas gali paklausti: o kas čia – dėl ko jie buvo pastatyti“, – 15min.lt teigė L.Dmitrijeva.
Politikė teigė, jog prie sovietinių karių skulptūros pritvirtinta lentelė, informuojanti apie okupacijos padarinius Lietuvai, yra labai geras sprendimas.
„Man gaila, kad Lietuvos menininkų darbai dabar bus nugriauti. Tik dėl to, kad politiškai kažką nusprendėme. Labai kvaila apskritai kovoti su geležimi, su akmenimis ir t. t. (…) Jeigu sekti tokia logika, Aukščiausiojo teismo pastatą irgi nugriausim. Toks, žinot, labai bolševikiškas požiūris – viską griauti ir pastatyti nauja“, – ironizavo L.Dmitrijeva.
Politikę piktina nuogąstavimai, esą rusakalbiai gali dalyvauti neramumuose dėl Žaliojo tilto skulptūrų.
„Nereikia rusų bendruomenei prikišti visokių mums nebūdingų reiškinių, gyvenimo būdo ir t. t.“, – apeliavo L.Dmitrijeva.
Meras Remigijus Šimašius nuo komentarų kol kas susilaiko. Neoficialiomis žiniomis, yra tikimybė, kad šią savaitę planuotas skulptūrų nukėlimas neįvyks – gali būti, kad darbai bus nukelti į ateinančią savaitę.