Šiame didžiulės teritorijos kampe skulptūros bent jau artimiausiu metu ir stovės, tik jas ketinama įvynioti į juodą nepermatomą plėvelę, kuri saugos skulptūras nuo lietaus ir kitų gamtos reiškinių.
Apie jokį jų eksponavimą kol kas negali būti net kalbos, kadangi skulptūrines grupes „Taikos sargyboje“, „Pramonė ir statybos“, „Žemės ūkis“ ir „Mokslo jaunimas“ leista nuimti tik rekonstrukcijai. Jos yra valstybės saugoma kultūros vertybė, tad nei kam nors atiduoti, nei tiesiog sunaikinti jų miestas neturi teisės.
Atvirkščiai – pagal šią nuostatą turėtų būti skelbiamas konkursas, ieškoma, kas galėtų skulptūras rekonstruoti. O tada sprendžiama, kur jos ateityje galėtų stovėti. Tiesa, Vilniaus meras Remigijus Šimašius net nesileidžia į kalbas, kad jos galėtų grįžti atgal ant tilto, ten, kur ir stovėjo nuo 1952 metų.
Dėl teisinės skulptūrų apsaugos bus sprendžiama rudeniop, tad tik tada ir paaiškės, ar skulptūros galima ieškoti vietos kuriame nors Lietuvos skulptūrų parke. Net trys iš jų jau pareiškė norį šias skulptūras priglausti.
Prieš kelias dienas Vilniaus savivaldybė paskelbė Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų atliktą ekspertizę, kurioje teigiama, kad sostinės Žaliojo tilto skulptūros buvo avarinės būklės ir galėjo pradėti byrėti net papūtus stipresniam vėjui.
Diskusija dėl skulptūrų nukėlimo paaštrėjo Rusijai įsivėlus į karą su Ukraina ir užvirus mūšiams šios šalies rytuose.
