Ant Žaliojo tilto stovi keturios skulptūrų iš ketaus grupės: „Mokslo jaunimas“ (aut. Juozas Mikėnas ir Juozas Kėdainis), „Pramonė ir statyba“ (aut. Napoleonas Petrulis ir Bronius Vyšniauskas), „Taikos sargyboje“ (aut. Bronius Pundzius) ir „Žemės ūkis“ (aut. Bernardas Bučas ir Petras Vaivada). Jos čia išdygo 1952 metais.
Nepriklausomybės metais ne vieną kartą svarstyta jas iš viso nuversti, tačiau skulptūros ne tik nebuvo nugriautos, bet ir įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.
Prašėme Kultūros paveldo departamento, kad leistų jas nusikelti ir nusivežti į dirbtuves, būtume per žiemą jas patvarkę, – sakė V.Pauža.
Tačiau sovietmečio palikimui būtinas remontas – apie avarinę šių Žaliojo tilto puošmenų būklę kalbama jau ne vienerius metus, tačiau Vilniaus savivaldybė savo biudžete jų remontui vis nerasdavo lėšų. Skulptūrų būklė specialistų nedžiugina – metalas stipriai korodavęs, vietomis matomi plyšiai, atsiradę dideli metalo įtrūkimai ir destrukcija. Blogiausia yra kareivių skulptūros būklė.
Vis dėlto konkursas jau vyksta, o jam pasibaigus paaiškės, kas per dvejus metus suremontuos skulptūras, jų nenukeldamas nuo tilto. Konkurso laimėtojai privalės parengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą bei jį suderinti su Kultūros paveldo departamentu.
Anot Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio skyriaus direktoriaus Virginijaus Paužos, savivaldybė norėjo leidimo skulptūras nuimti ir tuomet remontuoti, tačiau KPD atstovai nesutiko, tad teks remonto darbus atlikti vietoje, ant Žaliojo tilto. O tai ne tik apsunkins procesą, bet ir gerokai išaugins darbų kainą.
„Prašėme Kultūros paveldo departamento, kad leistų jas nusikelti ir nusivežti į dirbtuves, būtume per žiemą jas patvarkę. Bet tai neleista, tad reikia vietoje tvarkyti. Labai brangiai kainuoja tas pastolių pastatymas, nes reikia daryti skulptūroms uždarą erdvę ir joje vykdyti darbus“, – sakė V.Pauža.
Kiek remontas kainuos, kol kas nėra žinoma. V.Paužos teigimu, tai paaiškės įvykus konkursui. Sostinės meras Artūras Zuokas prieš metus yra sakęs, kad Žaliojo tilto remonto darbams prireiks ketvirčio milijono litų.
 |
| Žaliojo tilto skulptūros |
Konkurso reikalavimuose numatyta, kad skulptūrų remontas turi vykti nuosekliai, etapais – pabaigus vienos skulptūros remontą, galima bus pradėti kitos tvarkymą. Darbams numatyti dveji metai, tačiau visos skulptūros vienu metu negali būti aptvertos, uždengtos ir taip laikomos visą sutarties laiką.
Vilniaus savivaldybė, norėdama konkurse matyti visas bendroves, galinčias atlikti tokius darbus, apie konkursą jas informavo specialiais raštais. Esą taip padaryta, kad niekas negalėtų teigti, jog paskelbto konkurso nepastebėjo.
V.Pauža tikisi, kad avarinės būklės Žaliojo tilto skulptūros bus gera pradžia remontuoti ir kitus sostinės paminklus. Savo eilės laukia „Pirmosios kregždės“ šalia Nacionalinės dailės galerijos ir rašytojos Žemaitės paminklas skverelyje šalia Gedimino prospekto.
Žaliojo tilto skulptūros ne vienerius metus kaitina politines aistras. Prakalbus apie būsimąjį remontą konservatorius Seimo narys Kęstutis Masiulis tuo pasipiktino ir pareiškė, kad jau geriau už tuos pinigus miestas atkurtų apie 1950 m. nugriautus Baltuosius Vilniaus stulpus, kuriuos puošė valstybės simbolis Vytis, ko visuomenininkai prašo nuo 2008 m.
Taip pat, anot K.Masiulio, mokslininkai Vilniaus savivaldybei ne kartą siūlė ir daugiau svarbių projektų – atkurti sovietmečiu sunaikintą Šv. Rapolo koplyčią, šventųjų skulptūras ant Evangelikų reformatų bažnyčios, pažymėti Vilniaus gynybinės sienos ir miesto vartų fragmentus, atstatyti Pranciškonų bažnyčios varpinę, atkurti žydiško Vilniaus fragmentus ir t.t.
