„Kūdikis turi COVID-19. Mama neturi. Pažiūrėkite, kaip pasikeitė pienas!“ – rašoma vienos „Facebook“ vartotojos įraše. Žinia apskriejo socialinį tinklą, ja pasidalinta daugiau nei 10 tūkst. kartų.
„Tai, ką čia matote, yra kūdikio pranešimas mamos organizmui, kad jis sirgo, o mamos organizmas atsako antikūnais“, – tęsiama įraše.
Motinos pienas gali būti įvairių spalvų – tai priklauso nuo to, ką valgote, ar vartojate kokius nors vaistus, AFP komentavo Harvardo medicinos mokyklos profesorė, gydytoja Kathryn Gray. Taigi, konstatavo ji, antikūnai nesukelia motinos pieno ar bet kokio kito skysčio specifinės spalvos.
Akušerė, žindymo konsultantė Ieva Girdvainienė 15min pasakojo, kad priešpienio spalva gali kisti dėl įvairių organizme vyksiančių savybių ir pridėjo, kad biocheminiei kokybei tai įtakos neturi.
„Įprastai priešpiešpienis yra gelsva tiršta krūtų gaminama substancija, kuria maitinsite naujagimį kelias pirmas dienas po gimdymo iki atsiras tikrasis pienas“, – kalbėjo I.Girdvainienė.
Jos žodžiais, priešpienis yra itin koncentruotas, jame yra daugiau baltymų nei „tikrame“ piene, įskaitant ir imunitetui itin svarbių imunoglobulinų (antikūnų), taip pat gausu vitaminų, mineralų, fermentų, hormonų.
Specialistė ragino neišsigąsti, jei virusinės kvėpavimo takų infekcijos „užpuolė“ prieš pat gimdymą.
„Priešpienis, kurį kūdikis valgo pirmomis dienomis po gimimo, yra antikūnų, saugančių nuo įvairių ligų, koncentratas.
Po 7-10 dienų priešpienis pasikečia į brandų pieną, kuris toliau saugo kūdikį ir stiprina jo imuninę sistemą. Žindomi kūdikiai yra geriau apsaugoti nuo bakterinių, virusinių infekcijų ir parazitų“, – pridėjo ji.
Pasiskiepijusios mamos kūdikiams perduoda antikūnus
Pirminiai duomenys rodo, kad motinos piene koronavirusas nėra aptinkamas. Tai patvirtinančius tyrimus galite rasti čia, čia, čia ir čia.
Vis dėlto pavieniai atvejai, panašu, egzistuoja. Gauti pranešimai iš Kinijos ir Vokietijos rodo, kad motinos piene viruso yra. Daugiau apie tai skaitykite čia ir čia.
Nors pateiktų kūdikių viruso testų rezultatai buvo teigiami, tačiau abu kūdikiai turėjo sąlytį su užsikrėtusiomis motinomis ir aplinka, kurioje jos užsikrėtė. Vadinasi, neįmanoma nustatyti, ar motinos pienas buvo kūdikių užsikrėtimo šaltinis.
Akušerė besibaiminantiems dėl ligos ir norintiems apsaugoti kūdikį pataria dažnai plautis rankas, vėdinti kambarius, dėvėti kaukę.
„Venkite kosėti ar čiaudėti tiesiai į kūdikį, venkite laikyti kūdikį tiesiai prieš savo veidą, šnypštis nosį, laikyti šalia kūdikio panaudotas nosinaites“, – dalijosi I.Girdvainienė.
Kalbant apie vakcinų nuo COVID-19 įtaką kūdikiui nustatyta, kad nors skiepai neprasiskverbia per motinos pieną, tačiau antikūnai – taip.
Kaip rašoma prestižiniame mokslo žurnale „Nature“, motinų gaminami antikūnai yra atsakas į skiepus, o tai suteikia vilties, kad žindomi kūdikiai gali būti šiek tiek apsaugoti.
Floridos universiteto (UF) mokslininkų tyrimas šiuos teiginius patvirtina. Nustatyta, kad po antrosios dozės motinos piene 100 kartų padaugėjo imunoglobulino A antikūnų, kurie atlieka svarbų vaidmenį imuninės sistemos veikloje ir kovoje su infekcija.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
