Pasak dienraščio „Lietuvos žinios“, Telšių vyskupijos kurija jau pradėtiems darbams baigti ir pagrindiniams renginiams jubiliejaus metais organizuoti prašo 4,9 milijono. Tačiau finansų viceministras Edmundas Žilevičius dar spalį pareiškė, kad į Privatizavimo fondą, iš kurio anksčiau finansuota dalis atnaujinamų paveldo objektų Žemaitijoje, apeliuoti neverta, nes 2013 metais jis bus tuščias.
Vyriausybės nutarimu jubiliejaus minėjimo 2009-2017 metų programą koordinuoja Kultūros ministerija. Pasak ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėjos Irmos Grigaitienės, jubiliejaus iniciatorių norai buvo didžiuliai, bet valstybės galimybės – nulinės.
„Kultūros ministerija savo kitų metų biudžete jubiliejui numatė 1,6 mln. litų – tiek, kiek skyrėme ir šiais metais. Mūsų prioritetas – iki jubiliejaus, kiek įmanoma, bent iš išorės sutvarkyti pagrindinius statinius: Telšių katedros fasadus ir šventorių, seminarijos išorę bei buvusios Varnių katedros kriptą, kurioje palaidoti žemaičių vyskupai. Jeigu būtume gavę pinigų iš Privatizavimo fondo, tikėjomės sutvarkyti Telšių katedros vidų, deja, tam lėšų nėra“, – teigė KM
Ministro pirmininko tarnybos Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas Antanas Martusevičius dienraščiui sakė, kad jokių nutarimų, susijusių su Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės 600 metų jubiliejaus programos finansavimu, Vyriausybėje pastaruoju metu nebuvo priimta.
Telšių vyskupas Jonas Boruta teigė, kad ekonomikos sunkmetis jubiliejaus minėjimo programą pakoregavo iš esmės.
„Buvo labai daug investicijų planų, bet nusileista tik iki pagrindinių vietų Varniuose ir Telšiuose, ir visko iki 2013 metų nepadarysime“, – sakė vyskupas.
„Programoje liko Telšių katedra kaip Žemaičių vyskupystės katedros paveldėtoja, ir seminarija, kurioje apsistos popiežiaus legatas ir kiti aukštieji svečiai. Reikėtų ir vyskupų rūmus bent iš lauko sutvarkyti. Šiek tiek tvarkėme, bet nebaigsime Žemaičių Kalvarijos pagrindinės šventovės. Joje yra seniausia Žemaitijos krikštykla – XVII amžiaus. Ji buvo išdraskyta ir išbarstyta po įvairius objektus, dabar surinkta restauruojama ir bus eksponuojama po stiklo gaubtu“, – pasakojo vyskupas.
Varniuose medinis namas, kuriame 1850-1864 gyveno vyskupas Motiejus Valančius, ir toliau liks apleistas.
Paskutinė pagoniška Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemė – Žemaitija – krikštyti pradėta 1413 metais. 1417 metų spalio 23 dieną įkurta žemaičių vyskupija, kurios vyskupu tapo Motiejus Trakiškis.
Vyriausybė šiuo nutarimu, kuriam dar turi pritarti posėdyje, ketina paskirstyti 5,8 mln. litų Privatizavimo fondo lėšų, iš jų beveik 230 tūkst. litų numatoma atseikėti lietuviškų mokyklų Lenkijoje mokymo sąlygoms gerinti, 3 mln. litų – moksleivių dainų šventei, 278 tūkst. tektų viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės skatinimo programai, o per 872 tūkst. litų numatyta pastatų ansamblio senamiestyje rekonstrukcijai, pritaikant švietimo ir kultūros reikmėms.
