Ne vienerius metus dėl žemaičių tautybės pripažinimo nesėkmingai bylinėjęsis Klaipėdos rajono bei miesto teismuose žinomas politinis bei visuomeninis veikėjas Egidijus Skarbalius artimiausiu metu žada kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą. O kitą pirmadienį verdikto turėtų sulaukti Šiauliuose dėl tokio pat prašymo besibylinėjanti trijulė. Vienas iš šios trijulės yra savo stipria barzda visame pasaulyje išgarsėjęs žemaitis, Telšių rajono Degaičių seniūnas Antanas Kontrimas.
„Neprašau, kad pase įrašytų žemaičių tautybę, nes šiame dokumente rašoma tik pilietybė – tai yra lietuvių. Tautybę galima įrašyti tik į gimimo dokumentą, todėl noriu, kad ten atsirastų užrašas žemaitis. Žinoma, didžiuojuosi, kad esu lietuvis, bet pagal tautybę esu žemaitis. Nieko negaliu padaryti – tėvai manęs neišmokė meluoti“, – kalbėdamas apie rimtus dalykus bandė juokauti E.Skarbalius.
„Gimiau tarybiniais laikais, tuomet gimimo liudijimuose nebuvo nurodoma tautybė. Vadinasi, automatiškai, mano tautybės grafa turėtų būti tuščia. Kreipiausi su prašymu, kad į tuščią grafą įrašytų tautybę žemaitis“, – tęsė pašnekovas.
Klaipėdos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė E.Skarbaliaus gimimo dokumente įrašyti žemaičio tautybę. Dėl to jis kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą. Po nepalankaus sprendimo E.Skarbalius pateikė apeliacinį skundą į Klaipėdos apygardos teismą. Šis atmetė jo skundą.
Teismai nepripažįsta
Apygardos teismas sutiko su apylinkės teismo sprendime padaryta išvada, kad jei tėvų tautybė yra vienoda, asmeniui nesuteikiama teisė pasirinkti tautybę, o jei tėvų tautybė yra skirtinga, asmeniui suteikiama teisė pasirinkti vieno iš tėvų tautybę. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog E.Skarbaliaus abiejų tėvų tautybė – lietuviai, o jo gimimo akte tautybė pagal tuomet galiojusią tvarką nenurodyta, Civilinės metrikacijos skyrius pagrįstai atsisakė papildyti akto įrašą, nurodant pareiškėjo tautybę – žemaitis.
„Scanpix“ nuotr./) Stipriausia barzda pagarsėjęs žemaitis A.Kontrimas verdikto dėl žemaičio tautybės įrašymo į dokumentą tikisi sulaukti jau ateinantį pirmadienį. |
E.Skarbalius nesutinka su tokiomis išvadomis ir tvirtino, kad artimiausiu metu kreipsis į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą. „Tauta turi turėti kalbą, istoriją, kultūrą, religiją, savimonę. O ko žemaičiai neturi? Yra karaimų tauta, tačiau nėra tokios šalies kaip Karaimija. Tai kodėl negali būti žemaičių tautybės?“ – klausė daktaro disertaciją apie tautinio tapatumo ugdymą apsigynęs E.Skarbalius.
Jo vaikų gimimo dokumentuose liko tuščios grafos dėl tautybės, kadangi jo prašymu Civilinė metrikacija neįrašė jų tautybės kaip žemaičių. Anot jo, užaugę vaikai patys galės pasirinkti tautybę.
Paklausus, kodėl jam toks svarbus siekis į gimimo dokumentą įrašyti žemaičių tautybę, E.Skarbalius atsakė pavyzdžiu, kad lietuvišką vardą turintis žmogus nenorėtų, kad jo vardą verstų į kokią užsienio kalbą. „Meilė tėvynei prasideda nuo gimtojo krašto. Tautybė yra prigimtinis daiktas, perduodamas iš kartos į kartą ir ji yra laisvai pasirenkama“, – pridūrė jis.
Surašyme žymi žemaičių tautybę
Beveik ketverius metus teismuose dėl žemaičio tautybės įrašymo į gimimo dokumentus kovoja trys
telšiškiai. Vienas jų, A.Kontrimas, teigė, kad šis reikalas buvo per ilgai vilkinamas, bet jau pirmadienį Šiaulių apygardos teisme tikisi sulaukti sprendimo.
Užkietėjęs žemaitis džiaugėsi, kad bent šiuo metu organizuojamame visuotiniame gyventojų surašyme galima įrašyti tautybę žemaitis. „Kai prieš dešimt metų vyko gyventojų surašymas, nebuvo galimybės įrašyti žemaičio tautybės. Dėl to mes kreipėmės į Statistikos departamentą. Dabar piliečiai gali laisvai apsispręsti ir visuotinio surašymo grafoje apie tautybę gali įrašyti žemaitis“, – pasakojo A.Kontrimas.
Jis nesutinka su kai kurių istorikų teigimu, kad žemaičiai yra potautė. „Aiškinimas, kad žemaičiai yra potautė yra tas pats, kas vyro žmoną vadinti jo meiluže. Žmona yra žmona, o jei kažkokia kita šalia prisišliejusi – tai meilužė. Jeigu vadina potaute, išeina, kad žemaičiai yra lietuvių meilužiai“, – vaizdžiai samprotavo A.Kontrimas.
KOMENTARAI
Alfredas Bumblauskas, istorikas profesorius daktaras:
„15min“ nuotr./Alfredas Bumblauskas |
„Sunku kategoriškai atsakyti dėl žemaičių tautybės. Tautybė yra žmonių
savimonės reikalas. Jei E.Skarbalius sako, kad jis yra žemaitis, tai vadinasi
tokia tautybė yra. Tačiau, kai Telšių teismas svarstė žemaičių skundą dėl jų
tautybės Lietuvos valstybėje nepripažinimo, manęs buvo klausiama, ar buvo
praeityje žemaičių tautybė. Turėjau atsakyti, kad ne – tokios tautybės nebuvo.
Moksle geriausiu atveju kalbama apie žemaičių potautę, tokia pažiūra yra
istoriko Antano Kulikausko.
Vis dėlto šiandien žmonės turi teisę laikyti save žemaičiais, negalima to
uždrausti demokratinėje visuomenėje. Panašų norą gali išreikšti, tarkime, ir
dzūkai. Tačiau juk pati Lietuvos visuomenė neapsisprendžia, kokią ji kuria
valstybę – tautinę ar pilietinę. Jei Lietuva akcentuos save kaip tautinę
valstybę, o juo labiau pradės akcentuoti „titulinės“ tautos teises, tada
nuosekliai prasidės ir tautinių mažumų veiksmai. Lenkai Lietuvoje (o ne Lietuvos
lenkai – skirkime šias Lietuvos piliečių kategorijas) tik ir laukia, kaip
baigsis teismai dėl žemaičių tautybės įrašymu į gimimo dokumentą.“
Gražina Misevičienė, Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja:
„15min“ nuotr./Gražina Misevičienė |
Manau, kad žemaičiai yra ne tautybė, o etninė grupė. Tačiau tokius klausimus sprendžiame ne mes, o kiti specialistai. Civiliniame kodekse numatytos taisyklės, kad vardas parenkamas tėvų pageidavimu, pavardė – pagal turimą tėvų, o tautybė – pagal tėvų turimas tautybes. Jei tėvų tautybės yra skirtingos, pasirenkama viena jų. Tačiau tėvams nesutarus, tautybės klausimą nagrinėja jau teismas.
Pakeisti savo tautybę turi teisę asmuo, kuris pasirenka kitą, tačiau vieno iš savo tėvų tautybę. Anksčiau buvo galima keisti į savo senelių, protėvių tautybes, tačiau šiuo metu nebegalioja tokios taisyklės.
Žemaičiams – neoficialūs pasai
Žemaičių kultūros draugijos nariai ne tik Lietuvoje, bet ir gyvenantys išsibarstę visame pasaulyje turi pažymėjimus, kurie dar vadinami žemaičių pasu.
Anot Žemaičių kultūros draugijos pirmininko Stasio Kasparavičiaus, tokių dokumentų išvis yra išduota apie 10 tūkst. Norint gauti vadinamąjį žemaičių pasą, reikia tapti šios draugijos nariu. Simbolinis įstojimo mokestis yra apie 50 litų. S.Kasparavičius įsitikinęs, kad laivas žmogus laisvoje valstybėje turi teisę pasirinkti žemaičio tautybę.
Žemaičių kultūros draugijos nuotr./Žemaičių pasas |