Andrioniškio centre, šalia seniūnijos pastato, darbininkams kasant duobę, buvo aptikta keletas senovinių butelių, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Vienam buteliui sudužus pasklido vyno kvapas.
Radinio vietą apžiūrėjusiam Andrioniškio seniūnui S.Rasalui netrukus kilo įtarimų, kad tai – ne šiaip užkastos šiukšlės, o praeities vertybės. Apie radinį ir jo vietą išgirdę senieji andrioniškiečiai patvirtino seniūno spėjimus.
Tai gali būti 1940-ųjų vasarą čia veikusios privačios parduotuvės kieme užkastas garsiojo Anykščių vyndario Balio Karazijos vynas. S.Rasalui savo radiniu nepavyko sudominti B.Karazijos verslą tęsiančios „Anykščių vyno“ bendrovės. Tačiau apie jį išgirdęs „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ direktorius Gintaras Kerbedis užuodė puikią perspektyvą. Jis iškart ėmė planuoti renginius, kurie šiemet suksis apie tuos galbūt paskutinius išlikusius tikro B.Karazijos vyno butelius. G.Kerbedis pirmasis prasitarė apie galimą iškastų butelių vertę – ne vieną tūkstantį litų.
Informacija nesudomino
S.Rasalas pasitikslino, kokias teises ir pareigas pagal įstatymą turi kaip lobio radėjas, ir suprato: teks dalytis uždarbiu su valstybe, kuriai dabar priklauso tas senosios parduotuvės kiemas. Kad rado lobį, anykštėnas iš pradžių pabandė informuoti Mokesčių inspekciją. Sugaišęs daug laiko skambindamas telefonu ir ieškodamas, kas gali priimti tokią jo žinią, seniūnas nieko nepešė.
Jis tiesiog nerado pareigūnų, kuriems tokia žinia būtų skirta, nes visi jos kratėsi. Tuomet S.Rasalas raštu kreipėsi į Utenos apskrities viršininko administraciją, kad ši perduotų žinią apie lobį tiems, kuriems ją privalu gauti. Tik taip žinią apie radinį pagaliau išgirdo mokesčių rinkėjai.
Radinys – bevertis?
Prieš keletą dienų į Andrioniškį atvykusios dvi mokesčių inspektorės apžiūrėjo, nufotografavo S.Rasalo saugomus butelius, išklausė jų kilmės ir atradimo istoriją. Vis dėlto apsispręsti, ar iškastas vynas yra lobis, ar menkavertė seniena, dėl kurios tuščiai gaištamas laikas, valstybės tarnautojos kol kas nedrįso.
Jos mėgino konsultuotis su Anykščių muziejininkais, bet ir šie prisipažino negalintys tokio radinio profesionaliai įvertinti. Kol bus ieškoma ekspertų, kurie narplios Andrioniškio radinio juridinį statusą, „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ jau planuoja pirmąjį autentiško B.Karazijos vyno pristatymą smalsuoliams.
Vyno žinovai, neoficialiai apibūdinę S.Rasalo radinį, tikino, kad vaisių vynas po tiek dešimtmečių saugojimo yra beviltiškai pasenęs ir sugedęs. Todėl radinys esą gali būti įdomus tik kaip savitas praeities simbolis, dominantis nebent panašių unikalių senienų kolekcininkus.
