Danuta Narbut, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, kuruojanti žemės restitucijos procesus sako, kad reformą planuojama baigti vėliausiai iki 2020 metų gruodžio: „Svarbiausia, kad visiems pretendentams, pageidaujantiems naujų žemės sklypų už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, pagal eilę bus atkurta nuosavybė. Per pastaruosius du metus NŽT Vilniaus miesto skyriui Savivaldybė jau perdavė daugiau negu 800 sklypų kadastrinius matavimus. Pavyzdžiui, 2019 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto savivaldybė perdavė 269 sklypus (bendras plotas apie 60,9 ha) prie rytinės miesto ribos, 2019 m. gegužės 17 d. – 14 sklypų (bendras plotas apie 2,4 ha) prie Liškiavos gatvės bei 6 sklypus K. Bizausko g. Dar planuojama perduoti daugiau nei 2000 sklypų. Didelė dalis sklypų jau suformuota ar formuojama, jie taip pat ruošiami perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui.“
Ji sako, kad berengiant naująjį Vilniaus Bendrąjį planą bei atlikus teritorijų monitoringą, savivaldybė papildomai pradėjo rengti naujų teritorijų žemėtvarkos projektus: „Tai leis užtikrinti žemės grąžinimą pagal eilę. Neretai tenka tik apgailestauti, kad tai yra tikrai maža dalis turto, kurį žmonės turėjo.“
Tiesa, žemės nuosavybės atkūrimas nėra tik savivaldybės kompetencija. D. Narbut pasakoja: „Žemės grąžinimas tikrai užtruko per ilgai, tačiau dabar, kai visos atsakingos institucijos sutarė, jog žemės grąžinimą būtina įgyvendinti, procesas artėja prie pabaigos.“ Pašnekovė teigia, kad kartu su NŽT Vilniaus miesto skyriumi, Žemės ūkio ministerijos atstovais susitinkama kas tris mėnesius aptarti problemų ir ieškoti optimalių sprendimo būdų. Tokie darbiniai susitikimai yra racionalūs ir būtini, kai nuomonės išsiskiria.
Kodėl vis užtrunka žemės grąžinimas?
„Teritorijų planavimas – sudėtingas procesas, pavyzdžiui, detalųjį planą patvirtinti reikia mažiausiai septynių mėnesių, dažnai procesas užtrunka iki vienerių metų ar net ir daugiau. Tai nėra kieno nors kaltė. Tam įtakos turi pati teritorija, be to, detalųjį planą turi patvirtinti daug valstybinių institucijų, pradedant Priešgaisrine tarnyba baigiant Maisto ir veterinarijos tarnyba, ir daugelis kitų. Be to, savivaldybė visą laiką turi galvoti apie viešąjį interesą – planuojant naujas teritorijas būtina užtikrinti gyventojams ir miestui reikalingą infrastruktūrą. Taip pat verta pabrėžti, jog ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai atlieka nuomojamų valstybinės žemės sklypų auditą – kartais jau suformuoti sklypai nenaudojami ar naudojami ne pagal sutarties sąlygas. Tokiais atvejais žemė dažnai grąžinama restitucijai,“ – sako D.Narbut.
Gyventojai gali pasirinkti, kokios paskirties žemės sklypą gauti.
Pasak jos, svarbu paminėti ir tai, kad yra pavienių atvejų, kai dėl įvairių priežasčių pretendentai nebuvo įrašyti į eilę, tada organizuojami susitikimus su jais, išsiaiškinama, įsigilinama – dažniausiai teismo sprendimu būna nustatoma, jog jie gali atkurti nuosavybę. Tokiu epizodų nėra daug, tačiau, tikėtina, ir ateityje jų turėsime. Tokias situacijos įvertinamos taip pat.
Pašnekovė sako, kad šiuo metu Vilniaus savivaldybei svarbu grąžinti žemę visiems pretendentams, todėl siekiama, kad sklypų būtų suformuota kiek daugiau nei yra laukiančių, kad žmonės galėtų rinktis bent iš 3 variantų.
Taip pat grąžinamuose sklypuose turi būti numatyta galimybė kokiai nors veiklai, nes iki 2017 metų dalis pretendentų gavo tokius sklypus (dažniausiai ten, kur buvo rėžinių kaimų teritorijos), kuriuose negalimos statybos ar plėtra. Pavyzdžiui, parko teritorijoje.
"Tai nėra sąžininga nei savivaldybės atžvilgiu, nei žmonių. Nuo 2017 metų planuojame teritorijas su galimybe individualiai statybai arba galimybe žemės sklypuose vykdyti komercinę, pramoninę, gamybinę veiklą. Sklypai formuojami atsižvelgiant į turimas galimybes. Atlikdami monitoringą, pastebėjome, kad yra laisvų teritorijų, kur pagal Bendrąjį planą galima plėtra. Todėl mūsų grąžintinų sklypų fondas buvo papildytas,“ – pasakoja D.Narbut.
Ar kai kuriuos sklypus žmonės gauna su kitais bendraturčiais?
,,Gyventojai gali pasirinkti, kokios paskirties žemės sklypą gauti: ar kartu su kitais bendraturčiais, pavyzdžiui, komercinės paskirties, ir jį vystyti arba parduoti, ar būti vieninteliu individualiai statybai skirto sklypo savininku, – aiškina pašnekovė. – NŽT Vilniaus miesto skyrius sistemingai atnaujina informaciją, kur galima susipažinti su grąžintinų sklypų pasiūla. Gavę kvietimą ir susipažinę su informacija, žmonės pasirenka sau labiausiai priimtiną variantą.“
D. Narbut sako, kad ne visada galima formuoti sklypus teritorijose, kur buvo protėvių žemės. Tai suprantama, nes plečiantis miestui daug teritorijų buvo urbanizuota, užstatyta.
„Pavyzdžiui, Lazdynų rajonas pastatytas ten, kur kažkada buvo žmonių nuosavybė. Akivaizdu, kad toje vietoje, kur pastatyti daugiabučiai, negalėsime grąžinti turėtos žemės. Anksčiau galima buvo grąžinti žemę, kurios paskirtis – gyvenamųjų namų statyba, tačiau pasikeitus teisės aktams galima grąžinti ir komercinės paskirties žemės sklypus“, – teigia specialistė.
Taigi, žmonės renkasi įvairiai. Vieni, vienbučių namų statybai, kaip vieninteliai savininkai, kiti – komercinės, pramoninės paskirties sklypus, kurie dažniausiai būna didesni, net iki kelių hektarų ploto, ir gali būti suteikti piliečiams neatlygintinai bendrosios dalinės nuosavybės teise, t.y. vienas toks sklypas gali būti suteikiamas net keliasdešimčiai piliečių pagal NŽT sprendimu patvirtintą eilę.
Kaip paskirstomi jau suformuoti sklypai?
Pašnekovė sako, kad tai yra NŽT Vilniaus skyriaus kompetencija, paskirstymą organizuoja NŽT ir jis vyksta remiantis nustatyta tvarka ir procedūromis.
Bendrojo plano patvirtinimas – paskutinis etapas
,,Rengdami naująjį Bendrąjį planą įvertinome restitucijos aspektą, – sako administracijos direktoriaus pavaduotoja, – būtent patvirtinus naująjį Bendrąjį planą turėsime galimybę suformuoti naujų sklypų ir užbaigti žemės grąžinimo procesą.“
Šiuo metu Bendrasis planas derinamas su valstybinėmis institucijomis, o joms patvirtinus bendrasis planas bus teikiamas tvirtinti Vilniaus savivaldybės Tarybai.
,,Bendrojo plano tvirtinimas vyksta šiek tiek ilgiau, nei planavome. Taip atsitiko, nes sulaukėme iš vilniečių tikrai daug pasiūlymų ir nuomonių. Jų buvo virš dviejų tūkstančių. Ir tai yra puiku. Džiaugiuosi, kad vilniečiai taip aktyviai dalyvavo rengiant bendrąjį planą. Savivaldybės sudaryta komisija norėjo išgirsti visus, įvertinti kiekvieną pasiūlymą, atsakingai diskutuoti dėl kiekvieno sprendimo. Manau, mums pavyko“, – pasakoja D. Narbut.
„Vyriausybės programoje numatyta žemės grąžinimą baigti iki š. m. gruodžio. Suplanavus būtiną grąžintinų žemės sklypų skaičių, Savivaldybė atlieka namų darbus ir prisideda prie tokio įsipareigojimo įgyvendinimo. Kaip ir minėjau prieš tai, išsamią informaciją apie grąžintinus sklypus pateiksime NŽT rudeniui įpusėjus.“
Baigus žemės reformą – spartesnė miesto plėtra
„Kadangi artimiausiu laiku savivaldybė planuoja užbaigti žemės grąžinimo reformą, ateityje bus sklandžiau sprendžiami klausimai planuojant viešąsias erdves, būtini gyventojams infrastruktūros klausimai. Šiandien neišspręstas žemės restitucijos klausimas iš dalies stabdo ir miesto plėtrą“, – sako D. Narbut.
,,Labai svarbu baigti žemės grąžinimą, tai svarbu ne tik pretendentams, tai svarbu ir miesto plėtrai“, – įsitikinusi administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą. Turinys apmokėtas
