Įsigaliojus Žemės mokesčio įstatymui, žemės savininkams Vilniuje teks mokėti nuo 3 iki 10 kartų daugiau, negu jie moka dabar. Skaičiuojant pagal masinį žemės vertinimą, kurį atlieka valstybės įmonė Registrų centras, šiandien žemės mokesčiai didžiausi Žirmūnuose, Šnipiškėse, Šeškinėje. Pavyzdžiui, jeigu šiandien Žirmūnuose vidutinė 1 aro vertė yra 1 420 litų, tai nuo 2013 metų mokestine prasme ši vertė išaugtų iki 14 200 litų.
„Mokesčiai didėja drastiškai, todėl turime atsakingai galvoti apie jų įtaką tiek žemės savininkams, tiek bendrai Vilniaus miesto ekonomikai. Todėl, prieš patvirtinant tokius mokesčius, siekiame diskutuoti su visuomene ir žemės savininkais. Tačiau, pirmiausia, planuojamas maksimalus 4 proc. žemės mokesčio tarifas bus taikomas tų sklypų ir nekilnojamųjų objektų savininkams, kurie yra neprižiūrimi, netvarkomi ir naudojami ne pagal paskirtį“, – sakė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.
Vilniaus miesto meras susitikimo metu pranešė, kad nekilnojamojo turto mokesčio politika neturėtų keistis – Vilniaus miesto savivaldybės tarybai bus siūloma palikti tokią pačią nekilnojamojo turto mokesčio tvarką, kuri galioja šiuo metu. Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė planuoja surinkti 110 mln. Lt nekilnojamojo turto mokesčio.
Susitikimo su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos nariais metu taip pat nutarta toliau tęsti diskusijas ir laukti, kol Vyriausybė bei Finansų ministerija priims poįstatyminius aktus, pagal kuriuos būtų galima atlikti tikslius skaičiavimus ir apsispręsti dėl žemės mokesčių. Pagal įstatymą Vilniaus miesto savivaldybės taryba žemės mokesčio tarifus turi patvirtinti iki šių metų gruodžio 1 dienos.
