Tiesa, jos šimtus kartų mažesnės už žemės rinkos kainą. Tačiau tokios kompensacijos savininkams bus skiriamos privaloma tvarka, neatsižvelgiant, ar jie sutinka imti jas.
Vilniaus centre 64 arų sklypą Žemės tarnyba grąžino 11-ai savininkų.
Įstatymas leidžia atkurti nuosavybę grąžinant ir komercinės paskirties plotus, tačiau Vilniaus savivaldybės teigimu, Nacionalinė žemės tarnyba pažeidė teisės aktus.
„Su šiuo sklypu atsitiko taip, kad savivaldybė neplanavo jo nuosavybės grąžinimui ir neperdavė tam tikslui. Tai čia pažeisti teisės aktai“, – tikina Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė.
Brangus sklypas Konstitucijos prospekte – tik vienas iš pavyzdžių, kur susikerta verslo ir žemės savininkų, norinčių atkurti nuosavybę, interesai.
„Mes manome, kad viską padarėm teisėtai, pagrįstai. Ir savivaldybės argumentai, kad mes tai padarėme neteisingai, nepagrįsti, nes sklypas buvo savivaldybės suformuotas atkūrimui“, – aiškina Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė.
Brangus sklypas Konstitucijos prospekte – tik vienas iš pavyzdžių, kur susikerta verslo ir žemės savininkų, norinčių atkurti nuosavybę, interesai.
Žemės tarnybos duomenimis, už turėtą žemę miestuose nuosavybė dar neatkurta 8 tūkstančiams savininkų, iš jų pusė laukiančiųjų – Vilniaus mieste.
Sostinėje piliečių nuosavybės teisės atkurtos į 49 proc. prašymuose nurodyto ploto.
Deja, Vilniuje atgauti žemės natūra tiek, kiek turėta, neįmanoma, pernai pusantro tūkstančio pretendentų pasirinko kompensaciją mišku. O daugiausiai – 4300 – nori gauti sklypą individualiai statybai. Žemės tarnybos teigimu, Vilniaus savivaldybė lėtai projektuoja tokius sklypus, pavyzdžiui, šiemet pateikė apie 130, tad nežinia, kada žmonėms ateis eilė.
Įstatymas nenumato, per kiek laiko turi būti atkurta nuosavybė, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba, nebenorinti ilgos kaip šimtmečiai žemės reformos miestuose, ima siūlyti kompensacijas pinigais.
Vilniuje sklypo individualiai statybai laukia 4346 asmenys, šiemet pasiūlyta 128 sklypai.
Tiesa, Vilniuje numatomos kompensacijos neretai šimtus kartų mažesnės už žemės rinkos kainą ir jos savininkams būtų skiriamos privaloma tvarka.
„Artimiausiu metu rengsime projektus, skaičiuosime ir siūlysime pinigus pasiimti, kokius gaus jie už turėtus žemės plotus.Tiesiog bus priimti sprendimai, kad jiems atkuriama nuosavybė pinigais, o jei nesutiks, jiems tie pinigai bus paskirti privalomai“, – teigia Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus sk. vadovas Arvydas Juška.
Vienas iš jau gavusių Žemės tarnybos pranešimą – vilnietis Michailas Ulevičius. Už Vilniuje turėtus beveik 2 hektarus jam būtų skirtas 12 arų sklypas individualiai statybai, o už likusį plotą – maždaug 5 tūkstančių eurų kompensacija.
„Nesutinku su tokiu variantu, labai maža kaina. Na, gal ne rinkos kaina, gal mažiau skaičiuoti kompensaciją, bet tai, ką siūlo, ne ta kaina tokio turto už tokią vietą“, – tikina žemės savininkas M. Ulevičius.
„Numatyta tokia tvarka, gali ateiti ar ne į posėdį, vis tiek bus nuspręsta. Dar galėsi skųstis per 30 dienų teisme. Jei ne, jei nespėsi, tai į notaro sąskaitą įplauks kompensacija. Ir taip valstybė nusiplauna rankas“, – sako Žemės savininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris.
Žemės savininkų sąjunga neatmeta, kad daugelis gavusiųjų pranešimus neims menkų kompensacijų ir bylinėsis teismuose.
